Nedarbo išmokos skaičiuoklė 2026 — Sodra

Buronia nedarbo išmokos skaičiuoklė apskaičiuoja mėnesinę „Sodros“ nedarbo išmoką pagal nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojančias taisykles. Skaičiavimas apima dvi pagrindines dalis: pastoviąją dalį, lygią 23,27 % galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir kintamąją dalį, priklausančią nuo asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų ir nedarbo išmokos mokėjimo mėnesio.

Naudotojas įveda vidutinį mėnesinį bruto atlyginimą per atitinkamą atskaitos laikotarpį (30 mėnesių iki 2026 m. liepos 1 d. arba 24 mėnesius po šios datos), draudžiamojo stažo trukmę mėnesiais, registracijos Užimtumo tarnyboje datą ir mokėjimo mėnesio numerį (1–3, 4–6 arba 7–9). Skaičiuoklė akimirksniu pateikia bruto sumą eurais ir parodo, kaip ji kis kas tris mėnesius dėl mažėjančios kintamosios dalies.

Įrankis taiko 2026 m. MMA reikšmę 1153 €, kuri suformuoja pastoviąją dalį 263,20 €. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, įgijusiems bedarbio statusą 2026 metų pirmąjį ketvirtį, yra 1405,05 € per mėnesį. Maksimali riba kasmet peržiūrima pagal vidutinio darbo užmokesčio kitimą šalyje.

Skaičiuoklė neišsaugo asmens duomenų ir neperduoda jokios informacijos „Sodrai“. Galutinį sprendimą dėl išmokos dydžio ir mokėjimo trukmės priima „Sodra“, įvertinusi visus draudžiamuosius laikotarpius, ankstesnių išmokų gavimą ir Užimtumo tarnybos registracijos statusą. Buronia įrankis padeda greitai patikrinti, kokios sumos galima tikėtis, prieš pildant prašymą.

Nedarbo išmokas Lietuvoje reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (priimtas 2003 m. gruodžio 16 d., su vėlesniais pakeitimais). Įstatymas nustato, kas yra apdraustas nedarbo socialiniu draudimu, kokios sąlygos taikomos teisei į išmoką gauti, kaip apskaičiuojama suma ir kokia mokėjimo trukmė. Įstatymą įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM („Sodra“), bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, kuri suteikia bedarbio statusą.

2025 m. Seimo priimti pakeitimai nuo 2026 m. liepos 1 d. iš esmės modifikuoja stažo skaičiavimo principą: minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas turės būti įgytas ne per 30 mėnesių (kaip iki tol), o per 24 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Taisyklės sugriežtinimas leidžia geriau atskirti nuolat dirbusius asmenis nuo trumpalaikių darbo rinkos dalyvių.

Į nedarbo draudimo stažą nuo 2026 m. liepos 1 d. nebeįskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į vidutines draudžiamąsias pajamas neįskaitomos pačios išmokos. Šis pakeitimas užkerta kelią nedarbo išmokų „grandinėms“, kai vienos išmokos pasibaigus iškart gaunama nauja išmoka be naujų darbo periodų.

2025 m. taip pat patvirtinta priešpensinio amžiaus darbuotojų apsaugos nuostata: asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau nei treji metai, nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas iki pensinio amžiaus, jei darbo rasti nepavyksta. Ši priemonė kompensuoja didesnį darbo rinkos pažeidžiamumą priešpensiniame amžiuje.

Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmuo, kuris atitinka tris kumuliacines sąlygas. Pirma, jis turi būti įgijęs bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje ir laikytis aktyvių darbo paieškų reikalavimų. Antra, jis turi būti apdraustas nedarbo draudimu ne mažiau kaip 12 mėnesių per atskaitos laikotarpį (30 mėnesių iki 2026 m. liepos 1 d., 24 mėnesius nuo šios datos). Trečia, jis turi nebūti gaunantis senatvės, ankstyvosios senatvės pensijos ar lygiavertės užsienio valstybės pensijos.

Bedarbio statusas suteikiamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir įsipareigoja aktyviai ieškoti darbo, dalyvauti darbo paieškos plano vykdyme ir priimti tinkamus pasiūlymus. Pasiūlymas laikomas tinkamu, jei darbo užmokestis ne mažesnis kaip ankstesnio darbo 80 % (pirmus tris mėnesius) ar 60 % (vėliau) ir kelionės laikas iki darbo vietos neviršija 2 valandų per dieną (į abi puses kartu).

Stažas skaičiuojamas pagal „Sodros“ duomenis. Įskaitomi visi laikotarpiai, kai darbdavys mokėjo nedarbo draudimo įmokas, taip pat kai kurie pakaitiniai laikotarpiai (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų gavimas, karinė tarnyba). Laikotarpiai užsienyje gali būti įskaitomi pagal ES Reglamentą 883/2004 apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą; tai svarbu grįžtantiems iš ES šalių lietuviams, kurie pateikia U1 dokumentą.

Pakartotinai gauti nedarbo išmoką galima, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki naujo bedarbio statuso įgijimo dienos asmuo įgijo ne mažiau kaip 12 mėnesių naujo nedarbo draudimo stažo. Šis reikalavimas užkerta kelią nedarbo išmokų gavimui be reikšmingo darbo Lietuvoje grįžimo. 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojantys pakeitimai šį principą įtvirtina dar griežčiau.

Nedarbo išmoką sudaro pastovi dalis ir kintama dalis. Pastovi dalis 2026 metais yra 263,20 € (23,27 % nuo MMA 1153 €). Kintama dalis priklauso nuo asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų per atskaitos laikotarpį ir mažėja kas tris mėnesius:

1–3 mėn.: kintama dalis = 38,79 % vidutinių draudžiamųjų pajamų
4–6 mėn.: kintama dalis = 31,03 %
7–9 mėn.: kintama dalis = 23,27 %

Nedarbo išmoka per mėn. = 263,20 € + kintama dalis
Maksimali (2026 Q1): 1 405,05 €

Praktiniai pavyzdžiai. Asmuo, kurio vidutinės draudžiamosios pajamos siekė 1500 € per mėnesį: pirmą tris mėnesius išmoka = 263,20 + 581,85 = 845,05 €; ketvirtą–šeštą = 263,20 + 465,45 = 728,65 €; septintą–devintą = 263,20 + 349,05 = 612,25 €. Tas pats asmuo per visą 9 mėnesių laikotarpį gautų apie 6557 € bruto.

Asmuo, kurio vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 3000 €: pirmą tris mėnesius pagal formulę gautų 263,20 + 1163,70 = 1426,90 €, bet pasiektų maksimalią 1405,05 € ribą; ketvirtą–šeštą 263,20 + 930,90 = 1194,10 €; septintą–devintą 263,20 + 698,10 = 961,30 €. Maksimali riba 1405,05 € taikoma asmenims, registravusiems bedarbio statusą 2026 metų pirmąjį ketvirtį; kitus ketvirčius ji peržiūrima pagal vidutinio darbo užmokesčio kitimą.

Vidutinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos imant visas nedarbo draudimo įmokas atskaitos laikotarpiu, padalijant iš mėnesių, kuriuos asmuo buvo apdraustas, ir gaunant mėnesinį vidurkį. Nuo 2026 m. liepos 1 d. atskaitos laikotarpis trumpėja iki 24 mėnesių, todėl staigūs pajamų pokyčiai (pvz., padidėjusi alga paskutiniaisiais mėnesiais) labiau atspindės galutinę išmokos sumą.

Standartinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėnesiai (270 kalendorinių dienų). Per šį laikotarpį išmoka mažėja kas tris mėnesius dėl kintamosios dalies sumažėjimo nuo 38,79 % iki 31,03 % ir galiausiai iki 23,27 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. Pastovi dalis 263,20 € išlieka nepakitusi visus 9 mėnesius.

Mokėjimas pradedamas aštuntą dieną po bedarbio statuso įgijimo, jei asmuo Užimtumo tarnyboje užsiregistravo per 6 mėnesius nuo darbo netekimo. Vėlesnis registravimasis nepaverčia teisės į išmoką negaliojančia, bet sumažina mokėjimo trukmę proporcingai. „Sodra“ sprendimą dėl išmokos paskyrimo priima per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo; pirmoji išmoka apima visą laikotarpį nuo aštuntos dienos iki sprendimo datos.

Priešpensinio amžiaus darbuotojams (kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau nei 3 metai) nedarbo išmoka mokama tol, kol asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, su sąlyga, kad per pirmąjį 9 mėnesių laikotarpį jam nepavyko įsidarbinti ir jis aktyviai vykdė darbo paieškos plano įsipareigojimus. Tai reikšminga 2025 m. įstatymo naujovė, sumažinanti riziką likti be pajamų prieš pat pensiją.

Mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įsidarbina, pradeda individualią veiklą su didesniu nei minimalus pajamų lygiu, atsisako tinkamo darbo pasiūlymo du kartus iš eilės, neatvyksta į Užimtumo tarnybos kvietimą be pateisinamos priežasties, gauna senatvės pensiją arba praranda bedarbio statusą dėl išvykimo iš Lietuvos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui be išankstinio pranešimo.

Prašymą skirti nedarbo išmoką galima pateikti trim būdais. Pirmasis ir paprasčiausias yra „Sodros“ portalas „Mano Sodra“ adresu mano.sodra.lt, prisijungus per elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą ar el. asmens tapatybės kortelę. Antrasis – atvykimas į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių užpildžius prašymo formą popieriuje. Trečiasis – paštu, atsiunčiant pasirašytą popierinį prašymą.

Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bedarbio statuso įgijimo Užimtumo tarnyboje. Vėlavimas savaime nepanaikina teisės į išmoką, jei statusas vis dar galioja, tačiau gali sutrumpinti mokėjimo trukmę: prarastos savaitės nesusigrąžinamos. „Sodra“ rekomenduoja prašymą teikti tą pačią dieną, kai gaunamas bedarbio statusas, kad mokėjimas prasidėtų automatiškai aštuntą dieną.

Reikalingi dokumentai: asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos piliečiams – paso ar asmens tapatybės kortelės numeris pakanka), banko sąskaitos (IBAN) duomenys, pažyma apie užsienyje įgytą draudimo stažą (U1 forma) – jei dirbta ES šalyse. Atleidimo dokumentų pateikti nereikia, nes „Sodra“ gauna duomenis tiesiogiai iš darbdavio per SAM pranešimą apie darbo santykių pasibaigimą.

Pirmoji išmoka pervedama maždaug per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Vėliau išmokos pervedamos kas mėnesį, paprastai iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, į asmens nurodytą banko sąskaitą. Iš nedarbo išmokos automatiškai išskaičiuojamas 15 % gyventojų pajamų mokestis (GPM); į rankas patenka maždaug 85 % bruto sumos. Sveikatos ir socialinio draudimo įmokos iš išmokos neimamos – jas dengia valstybė.

Nedarbo išmokos gavimas neatsietas nuo aktyvios darbo paieškos. Kiekvienas bedarbis privalo Užimtumo tarnyboje sudaryti individualų darbo paieškos planą, kuriame numatomi konkretūs žingsniai per artimiausius 3, 6 ir 9 mėnesius: kreipimaisi į darbdavius, dalyvavimas profesinio mokymo ar perkvalifikavimo kursuose, savanoriškoji veikla, viešieji darbai, darbo praktika. Planas peržiūrimas kas 30 dienų konsultantų susitikimuose.

Aktyvios užimtumo priemonės, kuriomis bedarbis gali pasinaudoti gaudamas nedarbo išmoką, apima profesinį mokymą (iki 6 mėnesių, su valstybės dengiamomis išlaidomis), įdarbinimą subsidijuotame darbe (darbdaviui valstybė padengia iki 50 % darbo užmokesčio), įsidarbinimo skatinimo kompensaciją (jei bedarbis pradeda dirbti pagal sutartį, mokama apie 23,27 % MMA papildomai prie atlyginimo 12 mėnesių), verslo pradžios subsidiją (jei nusprendžia tapti individualios veiklos vykdytoju ar steigti įmonę).

Tinkamo darbo pasiūlymo atmetimo taisyklės yra griežtos. Pirmus tris bedarbio mėnesius tinkamu laikomas darbas, kurio darbo užmokestis ne mažesnis nei 80 % ankstesnio. Nuo ketvirto mėnesio riba sumažėja iki 60 %, o nuo septinto – iki minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Du iš eilės nepateisinami atsisakymai automatiškai nutraukia tiek bedarbio statusą, tiek nedarbo išmoką.

Bedarbiams, kuriems sunku rasti darbą Lietuvoje, ES Reglamentas 883/2004 leidžia perkelti nedarbo išmoką kitoje ES šalyje iki 3 mėnesių (pratęsti iki 6 mėnesių su Užimtumo tarnybos sutikimu). Tam reikalingas U2 dokumentas, gaunamas „Sodroje“ iki išvykimo. Šio laikotarpio metu asmuo turi būti registruotas kitos ES šalies užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškoti darbo.

Nedarbo išmoka nesumuojama su senatvės, ankstyvosios senatvės pensija ar šalpos pensija – jei asmuo gauna kurią nors iš jų, nedarbo išmoka neskiriama. Tai pat ji nemokama lygia greta su motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmokomis: asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks 2 metai, gauna „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką, o ne nedarbo išmoką, net jei iki gimdymo turėjo bedarbio statusą.

Su vaiko pinigais (kas mėnesį mokama universalia 129,50 € išmoka 2026 m. už kiekvieną vaiką iki 18 metų; didelės šeimoms / mažas pajamas turinčioms šeimoms papildomai 205,70 €) nedarbo išmoka pilnai sumuojama – tai dvi nepriklausomos sistemos. Tas pats taikoma papildomai išmokai už vaikus šeimose, gaunančiose socialinę pašalpą; jei nedarbo išmoka gana didelė, pajamų testas atitinkamai sumažina socialinę paramą.

Mažas pajamas turintys bedarbiai gali papildomai kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos: socialinė pašalpa apskaičiuojama pagal valstybės remiamų pajamų (VRP, 2026 m. – 233 €; 1,1 × VRP = 256,30 €) lygį ir šeimos sudėtį. Nedarbo išmoka įskaitoma kaip pajamos, todėl gauti abi visa apimtimi nepavyks – socialinė pašalpa kompensuoja tik skirtumą iki minimalaus orientacinio dydžio.

Nuo 2026 m. įsigaliojusi vienišų tėvų pašalpa taip pat skiriama atskirai nuo nedarbo išmokos ir tikrinama atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Bedarbiams, gaunantiems neįgalumo arba šalpos negalios pensijas, taikoma speciali tvarka: nedarbo išmoka teisėtai neskiriama, nes nedarbo draudimo prielaida – darbingo asmens netekimas darbo, o ne neįgalumas.

2026 metai nedarbo draudimo sistemai atneša tris esminius pokyčius. Pirmasis – atskaitos laikotarpio sutrumpinimas nuo 30 iki 24 mėnesių, įsigaliojantis 2026 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad tiek minimalus 12 mėnesių stažas, tiek vidutinių draudžiamųjų pajamų skaičiavimas remsis paskutiniaisiais dvejais metais, o ne pustrečių metų laikotarpiu. Asmenims, dirbusiems mažesnėmis algomis senesniuose darbuose, pakeitimas dažniausiai bus naudingas; tiems, kurie pastaraisiais mėnesiais buvo karjeros pertraukoje, gali komplikuoti teisės į išmoką įgijimą.

Antrasis pokytis – nedarbo išmokų gavimo laikotarpių neįskaitymas į stažą. Iki 2026 m. liepos 1 d. trijų mėnesių nedarbo išmokos gavimas formaliai dar generavo nedarbo draudimo stažą; po šios datos tokie laikotarpiai bus išskaityti tiek skaičiuojant minimalų stažą, tiek vidutines pajamas. Praktikoje tai uždaro kelią „grandininiams“ bedarbiams, kurie pakaitomis 9 mėnesius gaudavo išmoką, o paskui keletą savaičių dirbdavo ir vėl registruodavosi.

Trečiasis pokytis – priešpensinio amžiaus apsauga. Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę mažiau nei 3 metai, nedarbo išmoka pratęsiama pagal poreikį iki pensinio amžiaus pasiekimo, jei darbo paieškos plano vykdymas tęsiamas ir pasiūlymų rasti nepavyksta. Iki šio pakeitimo priešpensinio amžiaus bedarbiai dažnai liko be jokios paramos po 9 mėnesių, priklausomai vien nuo socialinių pašalpų.

Šalia šių esminių pakeitimų, nuo 2026 m. liepos 1 d. reformuojama pati nedarbo išmokos formulė: kintamosios dalies procentai didinami nuo 38,79 / 31,03 / 23,27 % iki 45 / 35 / 25 %, o pastoviosios dalies dydis mažinamas nuo 23,27 % MMA (~263,20 €) iki 15 % MMA (~172,95 €). Asmenims, įgijusiems bedarbio statusą iki 2026 m. liepos 1 d., taikoma senoji formulė; po šios datos – naujoji. Skaičiavimo pavyzdžius prie kiekvienos algos verta peržiūrėti dukart, atsižvelgiant į registracijos datą.

Lietuvos nedarbo draudimo sistema sukurta 1991 metais, atkurus Nepriklausomybę, kaip dalis bendros socialinės apsaugos reformos, kuri pakeitė sovietinę paskirstomąją sistemą rinkos ekonomikos sąlygomis. Pirmoji nedarbo išmoka mokėjo Užimtumo fondas, kurį 2009 metų reformą metu absorbavo „Sodra“ – tokiu būdu nedarbo draudimas tapo neatsiejama Valstybinio socialinio draudimo fondo dalimi, valdoma per vieningą įmokų administravimo sistemą.

2008–2010 metų ekonominės krizės metu nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė istorinį maksimumą virš 18 % – tuo metu nedarbo išmokų sistemoje buvo įvestos esminės korekcijos: sumažinta maksimali išmoka, sutrumpinti mokėjimo terminai, sugriežtinti reikalavimai aktyviai dalyvauti darbo paieškos plane. Dauguma šių krizinių priemonių vėliau buvo atšauktos ekonomikai stabilizavusis, bet 2026 metų grįžimas prie 24 mėnesių atskaitos laikotarpio iš dalies atspindi prevencinę logiką, kad sistema būtų atspari naujai krizei.

Tarptautiniame kontekste Lietuvos sistema priklauso Šiaurės/Baltijos modeliui, kuriame nedarbo išmokos yra orientuotos į trumpalaikę paramą (8–9 mėnesiai) su ryškia susiejimu su aktyviomis darbo rinkos politikomis. Tai skiriasi nuo kontinentinės Europos modelių (Vokietijos, Belgijos), kur nedarbo išmokos gali būti mokamos iki 24 mėnesių, ir nuo anglosaksų modelio (JK Universal Credit), kur nedarbo išmoka iš esmės neegzistuoja kaip atskira sistema, o yra integruota į bendrą minimalių pajamų pagalbą.

2026 metų reforma, sutrumpinanti atskaitos laikotarpį iki 24 mėnesių ir griežtinanti pakartotinio gavimo reikalavimus, yra konceptualiai priartinama prie OECD rekomendacijų – mažinti pasyvaus nedarbo paramą ir didinti investicijas į aktyvias užimtumo priemones. Tikimasi, kad pakeitimai sumažins nedarbo trukmę vidutiniškai 3–4 savaitėmis ir padidins nedarbo perėjimo į užimtumą koeficientą iki 2027 metų pabaigos.

Kiek gausiu nedarbo išmokos, jei mano alga buvo 1500 € bruto? Pirmus tris mėnesius gautumėte 263,20 + 1500 × 38,79 % = 263,20 + 581,85 = 845,05 € bruto, atskaičius 15 % GPM – apie 718 € į rankas. Ketvirtą–šeštą mėnesį 728,65 € bruto, septintą–devintą 612,25 € bruto.

Kiek laiko mokama nedarbo išmoka? 9 mėnesius (270 dienų), su trimis mažėjimo etapais kas tris mėnesius. Priešpensinio amžiaus asmenims pratęsiama iki senatvės pensijos amžiaus.

Ar gaunu nedarbo išmoką, jei išėjau iš darbo savo noru? Iš principo ne – savanoriškai išeinant iš darbo nedarbo išmoka neskiriama 6 mėnesius. Per šį laikotarpį asmuo gali tik registruotis bedarbiu Užimtumo tarnyboje ir naudotis aktyvios darbo paieškos paslaugomis. Po 6 mėnesių, jei vis dar nepavyko įsidarbinti, teisė į išmoką gali būti suteikta.

Ar nedarbo išmoka apmokestinama? Taip, ji apmokestinama 15 % GPM. Sveikatos ir socialinio draudimo įmokos neimamos. Į rankas patenka apie 85 % bruto sumos. Metinės GPM deklaracijos kontekste išmoka įskaitoma kaip pajamos ir gali pakelti į aukštesnį tarifą tik tuomet, jei kartu su kitomis pajamomis viršija progresinio tarifo ribą (apie 126 000 € per metus).

Ar galiu dirbti gaudamas nedarbo išmoką? Galima dirbti pagal autorinę sutartį arba užsiimti individualia veikla, jei pajamos neviršija minimaliojo darbo užmokesčio (1153 € 2026 m.) ir asmuo išlaiko bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje. Įsidarbinus pagal darbo sutartį, bedarbio statusas ir nedarbo išmoka automatiškai nutraukiama. Verslo pradžios subsidija – atskira aktyvi priemonė, kurią galima derinti su nedarbo išmokos likučiu individualiomis sąlygomis.