Įdarbinimo skatinimas

Įdarbinimo skatinimo priemonės (lietuviškai dažnai vadinamos «aktyvios darbo rinkos politikos priemonės» arba ADRPP) Lietuvoje yra valstybinė priemonių sistema, kuria siekiama padėti bedarbiams ir kitiems pažeidžiamiems darbo rinkos dalyviams sklandžiau įsidarbinti. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (XII-2470, su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl priemonių plėtimo), kuris reglamentuoja visas užimtumo skatinimo priemones, jų finansavimo tvarką, ir dalyvių teises bei pareigas. Papildomi teisės aktai yra LR Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 254 dėl užimtumo skatinimo programų administravimo, ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. įsakymas dėl ADRPP įgyvendinimo gairių.

Pagrindinis administratorius yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (UT), kuri turi savo skyrius visose 60 Lietuvos savivaldybių. UT veikla finansuojama iš trijų pagrindinių šaltinių: valstybės biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutės (apie 75 mln. eurų 2026 m.), Sodros Užimtumo fondo (apie 95 mln. eurų), ir Europos Sąjungos Sanglaudos politikos lėšų per Europos socialinį fondą+ (apie 65 mln. eurų 2021-2027 m. programos laikotarpiu).

ADRPP paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, sumažinti nedarbo trukmę bedarbiams (Lietuvoje vidutinė nedarbo trukmė 2026 m. yra 6,8 mėnesio — mažesnė nei ES vidurkis 8,2 mėn.); antra, padidinti darbo rinkos pažeidžiamų grupių (jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, pabėgėlių) dalyvavimą ekonomikoje; trečia, suderinti darbuotojų kvalifikacijas su darbdavių poreikiais per profesinio mokymo programas.

Pagal UT 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2025 m. ADRPP priemonėmis pasinaudojo 62 800 asmenų (iš jų 42 % moterys, 38 % asmenys iki 35 m. amžiaus, 22 % vyresnio amžiaus 55+, 14 % neįgalūs). Bendras metinis biudžetas siekė apie 235 mln. eurų. Vidutinis investavimas vienai priemonei dalyviui yra 1 800-2 400 eurų, ir efektyvumas (procentinis dalyvių, kurie po priemonės pabaigos liko įsidarbinę ne mažiau kaip 6 mėnesius) yra 64 % — tai vienas iš pažangiausių rodiklių ES.

Mokesčių požiūriu visos ADRPP išmokos (subsidijos, stipendijos, kelionių kompensacijos) yra visiškai neapmokestinamos dalyviui pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Darbdaviams, kurie gauna subsidijas darbuotojo įdarbinimui, jos taip pat neapmokestinamos kaip pajamos (bet privalo būti panaudotos pagal nustatytą paskirtį).

Lietuvos UT siūlo platų ADRPP rinkinį, kuris suskirstytas į kelias kategorijas pagal priemonės pobūdį ir tikslinę grupę. Pagrindinės priemonės 2026 m.:

• Subsidijuojamas darbas: pagrindinė priemonė — UT moka darbdaviui dalį (iki 50 %) darbuotojo bruto atlyginimo, paprastai 6-12 mėnesių laikotarpiu. Subsidijos dydis priklauso nuo darbuotojo prioritetinės grupės: ilgalaikiams bedarbiams (12+ mėn. be darbo) — 50 %; jaunimui iki 29 m. — 40 %; neįgaliems — 60-75 % (priklausomai nuo neįgalumo lygio); buvusiems kalinamiesiems — 50 %. Maksimali subsidija — iki MMA dydžio (2026 m. MMA — 1 011 eurų). Per 2025 m. priemone pasinaudojo 18 400 asmenų;
• Stažuotė (Apprenticeship): darbo praktika su UT stipendija. Stipendijos dydis 2026 m. — 1 BSP per mėnesį = 210 eurų. Stažuotė trunka 3-12 mėnesių, paprastai jaunimas iki 29 m. amžiaus naudojasi. Po stažuotės darbdavys turi galimybę įdarbinti dalyvį standartiniu darbo santykiu, ir 78 % stažuotojų faktiškai įsidarbina pas tą patį darbdavį;
• Profesinis mokymas: nemokami sertifikuoti kursai bedarbiams ir pažeidžiamoms grupėms. Mokymo trukmė — 1-12 mėnesių priklausomai nuo profesijos sudėtingumo. Kursai apima IT (programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai), sveikatos priežiūrą (slaugytojos padejėjos, prirengos specialistės), pramonės profesijos (suvirintojai, elektrikai, automobilių mechanikai), paslaugų sektorių (virėjai, viešbučio aptarnautojai, kosmetologai). Mokymo metu dalyvis gauna mokymo stipendiją 1,2 BSP per mėnesį = 252 eurai;
• Savarankiškos veiklos parama: pradinė parama bedarbiams, kurie nori pradėti savo verslą. 2026 m. dydis — 4 BSI = 220 eurų vienkartinė parama, plius nemokama verslo konsultacija per UT verslo paramos skyrių, ir prioritetinė prieiga prie Lietuvos investicijų banko (LIB) pradedančiųjų paskolų programos. Per 2025 m. priemone pasinaudojo 4 200 asmenų, ir 58 % iš jų sėkmingai įkūrė individualios veiklos statusą;
• Kelionių kompensacija: jeigu darbo vieta yra daugiau nei 10 km nuo gyvenamosios vietos, UT kompensuoja kelionių kaštus — iki 65 centų už kilometrą (su asmens automobiliu) arba pilną viešojo transporto bilieto kainą. Mokama iki 6 mėnesių po įdarbinimo;
• Persikraustymo parama: jeigu dėl darbo asmuo keičia gyvenamąją vietą (persikrausto į kitą savivaldybę), UT moka iki 12 BSI = 660 eurų persikraustymo išlaidų kompensaciją (transporto, antrosios būsto nuomos avansas, baldų pirkimo dalinis padengimas);
• Įdarbinimo subsidijos pažeidžiamoms grupėms: papildomos priemonės neįgaliems (specialūs darbo įrengimai, darbo asistento subsidija), pabėgėliams (lietuvių kalbos kursai, kultūrinė integracija), vyresnio amžiaus asmenims (kvalifikacijos atnaujinimo programa «Antras šansas»), buvusiems kalinamiesiems (psichologinė palaikymo programa);
• Skaitmeninių įgūdžių mokymas: nuo 2024 m. įvesta nauja priemonė — nemokami skaitmeninių įgūdžių kursai visiems bedarbiams (nepriklausomai nuo profesijos), kurie apima Microsoft Office, debesijos paslaugų valdymą, duomenų analizę, dirbtinio intelekto naudojimą darbo procese. Per 2025 m. dalyvavo 12 800 asmenų.

Visomis priemonėmis dalyvis gali naudotis lygiagrečiai — pvz., profesinį mokymą galima sujungti su stažuote, po to su subsidijuojamu darbu. Bendras dalyvio kelias UT sistemoje paprastai trunka 6-18 mėnesių, ir 73 % dalyvių baigia kelią su nuolatiniu darbo santykiu.

UT taiko prioritetinį požiūrį, kuriame tam tikros grupės gauna didesnes subsidijas, ilgesnę paramą ir prioritetinę prieigą prie programų. Pagrindinės prioritetinės grupės:

• Ilgalaikiai bedarbiai (12+ mėnesių be darbo): tai didžiausia prioritetinė grupė, kuri sudaro apie 28 % visų UT registruotų bedarbių. Jiems taikomas didžiausias subsidijuojamo darbo tarifas (50 %), prioritetinė prieiga prie profesinio mokymo, individualus karjeros konsultanto paskyrimas. Tikslas — integruoti šiuos asmenis į darbo rinką per 6-12 mėnesių aktyvios paramos;
• Jaunimas iki 29 m. (be darbinės patirties): apie 22 % registruotų bedarbių. Specifinės priemonės — stažuotė su 1 BSP stipendija, jaunimo profesinio mokymo prioritetas, «Jaunimo garantijos» programa (kiekvienam jaunuoliui — pasiūlymas dėl darbo, stažuotės ar mokymo per 4 mėnesius nuo registracijos UT). Per 2025 m. jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 8,2 % — pažangiausias rodiklis Baltijos regione;
• Vyresnio amžiaus asmenys (55+): apie 18 % registruotų bedarbių. Specifinės priemonės — kvalifikacijos atnaujinimo programa «Antras šansas», padidinta subsidija darbdaviams (iki 60 %), prioritetinė prieiga prie skaitmeninių įgūdžių mokymo. Tikslas — užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų dirbti iki standartinio pensinio amžiaus (65-67 m. iki 2030 m.) be diskriminacijos darbo rinkoje;
• Neįgalūs asmenys (NDNT 0-55 % darbingumo lygis): apie 14 % registruotų bedarbių. Specifinės priemonės — padidinta subsidija (60-75 % atlyginimo), darbo asistento subsidija, specialių darbo vietų įrengimo subsidija (iki 4 000 eurų vienam darbdaviui), prioritetinė prieiga prie nuotolinio darbo programų. Nuo 2025 m. veikia ir «Įtraukus darbas» iniciatyva, kuri remia neįgalių asmenų įsidarbinimą didesnėse įmonėse;
• Vienišas tėvas ar motina su nepilnamečiu vaiku: apie 6 % registruotų bedarbių. Specifinės priemonės — lankstus darbo grafikas (su subsidija darbdaviui už galimybės nuotoliniam darbui suteikimą), prioritetinė prieiga prie lopšelio-darželio vietų savivaldybėje, papildoma kelionių kompensacija (vaiko atvedimo į lopšelį-darželį kaštų padengimas);
• Po įkalinimo įstaigos paleisti asmenys: apie 3 % registruotų bedarbių. Specifinės priemonės — padidinta subsidija darbdaviams (50 %), prioritetinė prieiga prie psichologinės palaikymo, «Antrasis šansas» programa specialiosiose įmonėse, kurios specializuojasi reintegravimu;
• Ukrainos pabėgėliai (su laikinos apsaugos statusu): nuo 2022 m. balandžio mėn. apie 18 400 Ukrainos pabėgėlių pasinaudojo UT priemonėmis. Specifinės priemonės — nemokami lietuvių kalbos kursai (300 valandų), kvalifikacijų pripažinimo procedūra (per Mokyklų ir studijų programų akreditavimo agentūrą), prioritetinė prieiga prie profesinio mokymo;
• Kitos pažeidžiamos grupės: priklausomybės gydymas atlikę asmenys, šeimoje smurtą patyrusios moterys, romų tautybės asmenys (per «Romų integracijos» programą), buvę kareiviai, grįžę iš tarptautinių misijų.

Prioritetinių grupių dalyvių procentas iš visų UT priemonių dalyvių 2026 m. yra apie 64 % — tai užtikrina, kad UT lėšos pirmiausia paskirstomos toms grupėms, kurioms reikia didžiausios paramos. Likę 36 % yra bendros darbo rinkos dalyviai (paprastai patyrę darbuotojai, kurie laikinai neteko darbo dėl įmonės struktūrinių pakeitimų).

UT priemonių prašymas pradedamas registracija Užimtumo tarnyboje. Žemiau pateikiamas detalus procesas:

1. Pirmasis žingsnis: registracija UT. Asmuo, kuris yra bedarbis arba ieško darbo, gali registruotis UT per uzt.lt portalą arba per artimiausią UT skyrių (visose 60 savivaldybių). Prisijungimas naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Registracijos forma yra paprasta — reikia įvesti pareiškėjo asmens duomenis (paprastai automatiškai iš Lietuvos gyventojų registro), kvalifikacijų sąrašą, darbinės patirties santrauką, pageidaujamų darbo sričių sąrašą;
2. Antrasis žingsnis: individualios karjeros konsultacija. Per 5 darbo dienas po registracijos UT skyrius susitaria su pareiškėju individualios karjeros konsultacijos. Konsultacija paprastai trunka 60-90 minučių ir apima: pareiškėjo įgūdžių vertinimą (per kompiuterinę testavimo sistemą), profesinių interesų analizę, darbo rinkos galimybių apžvalgą pagal regioną, individualų užimtumo planą su konkrečiomis priemonėmis ir laiko grafiku;
3. Trečiasis žingsnis: užimtumo plano sudarymas. Užimtumo planas yra pagrindinis dokumentas, kuriame nurodomos pasirinktos UT priemonės, jų eilė, laikas ir tikslai. Planas yra individualizuotas pagal pareiškėjo situaciją — pvz., 27 m. amžiaus asmuo su aukštuoju išsilavinimu, kuris neteko IT darbo, gali turėti planą su skaitmeninių įgūdžių atnaujinimo kursais (3 mėnesiai) ir po to subsidijuojamu darbu (6 mėnesiai); 58 m. asmuo, kuris dirbo statybose ir patyrė traumą, gali turėti planą su profesinio mokymo kursais kitoje srityje (6 mėnesiai) ir po to bandomuoju darbu;
4. Ketvirtasis žingsnis: konkretaus priemonės prašymas. Kiekvienai UT priemonei pareiškėjas pateikia atskirą prašymą per uzt.lt portalą. Pavyzdžiui, subsidijuojamo darbo atveju — pareiškėjas ir darbdavys kartu pateikia «Subsidijos paraišką» (forma SDP-1), kurioje aprašomi darbuotojo, darbdavio ir planuojamo darbo santykio detalūs duomenys. UT skyrius nagrinėja prašymą per 14 darbo dienų;
5. Penktasis žingsnis: sprendimas ir įgyvendinimas. Po teigiamo sprendimo prasideda pasirinkta priemonė. Pareiškėjas privalo dalyvauti aktyviai ir atitikti UT reikalavimams: dalyvauti karjeros konsultacijose, aktyviai ieškoti darbo (pateikti ne mažiau kaip 4 paraiškas darbdaviams per mėnesį), priimti tinkamus darbo pasiūlymus, dalyvauti mokyme ar stažuotėje (su 80 % minimaliu lankomumu);
6. Šeštasis žingsnis: monitoringas ir koregavimas. UT karjeros konsultantas reguliariai (paprastai kas mėnesį) tikrina pareiškėjo progresą, ir jeigu pasirinktas planas neveikia, jis koreguojamas. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas po 6 mėnesių profesinio mokymo vis dar negali įsidarbinti, gali būti pasirinkta papildoma stažuotė ar subsidijuojamas darbas.

Pareigos UT registruotam asmeniui:

• Aktyvus dalyvavimas užimtumo plane — bent 4 darbo paraiškos per mėnesį, dalyvavimas karjeros konsultacijose ne rečiau kaip kas mėnesį;
• Tinkamų darbo pasiūlymų priėmimas — jeigu UT pasiūlo darbą, kuris atitinka pareiškėjo kvalifikaciją ir pajamų lygį, atsisakymas be pateisinamos priežasties gali baigtis bedarbio išmokos sustabdymu;
• Mokymo ir stažuotės dalyvavimas su 80 % minimaliu lankomumu — nepateisinamas neatvykimas gali baigtis paramos sustabdymu;
• Sąžiningas situacijos pateikimas — jeigu pareiškėjas pradeda dirbti, jis privalo informuoti UT per 3 darbo dienas, kad nutrūktų bedarbio statusas ir su tuo susijusios išmokos.

Praktinis patarimas: rekomenduojama užsiregistruoti UT iškart po darbo netekimo, net jei pareiškėjas tikisi greitai įsidarbinti pats. Tai užtikrina, kad: 1) skaičiuojama bedarbio išmokos teisė (Sodros), 2) prieiga prie skubaus profesinio mokymo, jei darbo paieška užtrunka, 3) gali būti sukurta «Darbo paieškos rezervinė» situacija — net jeigu pareiškėjas įsidarbina per pirmąjį mėnesį, UT statusas suteikia papildomą saugumo tinklą.

UT priemonių sistema apima ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių paramos priemones, kurios skatina įmones samdyti pažeidžiamų grupių darbuotojus ir investuoti į žmogiškojo kapitalo plėtrą. Pagrindinės darbdavių priemonės:

• Subsidija darbo užmokesčiui: pagrindinė priemonė — UT moka darbdaviui dalį (30-75 %, priklausomai nuo darbuotojo prioritetinės grupės) darbuotojo bruto atlyginimo, paprastai 6-12 mėnesių laikotarpiu. Subsidija pervedama darbdavio banko sąskaitai kas mėnesį po atlyginimo apmokėjimo. Įsipareigojimai: darbdavys privalo išlaikyti darbuotoją bent 6 mėnesius po subsidijos pabaigos — jei nutraukia darbo santykį anksčiau, dalį subsidijos turi grąžinti;
• Specialių darbo vietų įrengimo subsidija: neįgalių darbuotojų atveju, darbdavys gauna iki 4 000 eurų vienkartinę subsidiją specialios darbo vietos įrengimui (rampos, specialūs kompiuteriai, darbo įrankiai). Tai svarbi priemonė, kuri leidžia darbdaviams nepatirti papildomos finansinės naštos dėl neįgaliųjų įdarbinimo;
• Darbo asistento subsidija: sunkios negalios darbuotojų atveju, darbdavys gali pretenduoti į darbo asistento subsidiją — UT moka asistentui, kuris padeda neįgaliajam atlikti specifines darbo užduotis. Subsidija — iki MMA dydžio (1 011 eurų 2026 m.), mokama tol, kol asistentūra reikalinga;
• Profesinio mokymo subsidija darbdaviui: jeigu darbdavys nori parengti savo darbuotojus naujoms užduotims, jis gali gauti UT subsidiją mokymo kaštams padengti — iki 70 % faktinių mokymo kaštų, maksimaliai 3 000 eurų vienam darbuotojui per metus. Tai populiari priemonė IT, gamybinio sektorių ir sveikatos priežiūros įmonėse;
• Pradedančiųjų verslų parama: bedarbiams, kurie nori pradėti savo verslą, UT teikia 4 BSI (220 eurų) pradinę paramą, plius prieigą prie nemokamų verslo konsultacijų, mentorystės programos su patyrusiais verslininkais, ir prioritetinį priėmimą Lietuvos investicijų banko (LIB) paskolų programose;
• Skaitmeninės transformacijos parama: nuo 2025 m. įvesta nauja priemonė — mažoms ir vidutinėms įmonėms (iki 250 darbuotojų), kurios investuoja į skaitmeninę transformaciją (debesijos paslaugos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas), UT subsidijuoja 50 % išlaidų darbuotojų skaitmeninių įgūdžių apmokymui (iki 5 000 eurų per metus);
• Užimtumo subsidija sezoniniam darbui: žemės ūkio, statybų, turizmo sektoriuose dirbantiems darbdaviams — padidinta subsidija sezoniniam darbo užmokesčiui, jei jie samdo bedarbius iš UT registracijos pirmuosius 3 mėnesius;
• Įmonės socialinio atsakingumo bonusai: įmonės, kurios išlaiko didelį procentą prioritetinių grupių darbuotojų (neįgaliųjų, vyresnio amžiaus, pabėgėlių), gauna papildomus mokesčių lengvatumus per VMI. Pvz., įmonė, kurios darbuotojų sudėtyje yra bent 7 % neįgaliųjų, gauna 0,5 % mažesnį pelno mokestį.

Darbdaviai gali pretenduoti į priemones per uzt.lt portalą su EU eIDAS prisijungimu, arba per individualų UT skyrių paskirtą darbdavio konsultantą, kuris veikia kaip vienkartinis kontaktinis taškas. Per 2025 m. UT priemonėmis pasinaudojo 24 700 darbdavių Lietuvoje (28 % visų aktyvių įmonių), ir bendra subsidijų suma siekė 142 mln. eurų.

Specialioje strateginėje partnerystėje su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), UT siekia iki 2030 m. pasiekti, kad 80 % aktyvių Lietuvos įmonių dalyvautų bent vienoje UT priemonėje per metus.

Lietuvos įdarbinimo skatinimo priemonės yra glaudžiai integruotos į Europos Sąjungos užimtumo politiką ir veikia pagal ES priemonių sistemą. Pagrindiniai ES dokumentai, kurie nustato bendrąją politiką, yra Europos Sanglaudos politikos reglamentai 2021-2027 m. (ES Reglamentas 2021/1057, paskutinė redakcija 2024 m.), Europos socialinis fondas+ (ESF+) ir Europos jaunimo garantijų rekomendacija (ES Tarybos rekomendacija 2021/0010).

ES paramos finansinis aspektas:

• Europos socialinis fondas+ (ESF+): Lietuvai 2021-2027 m. programos laikotarpiui yra skirta apie 1,2 mlrd. eurų ESF+ lėšų, iš kurių apie 380 mln. eurų yra naudojama ADRPP įgyvendinimui per UT. ESF+ lėšos specifiškai remia jaunimo užimtumo skatinimą, neįgaliųjų integraciją, kvalifikacijų atnaujinimą, ir skaitmeninių įgūdžių mokymą;
• Europos jaunimo garantijos: nuo 2013 m. veikia ES programa, pagal kurią kiekvienas jaunuolis iki 25 m. amžiaus turi gauti pasiūlymą dėl darbo, stažuotės ar profesinio mokymo per 4 mėnesius nuo registracijos UT. Lietuva yra viena iš pažangiausių ES valstybių šios programos įgyvendinime — 92 % jaunuolių gauna pasiūlymą per nustatytą laikotarpį (ES vidurkis — 78 %);
• Erasmus+ profesinio mokymo programa: Lietuvos bedarbiai iki 30 m. amžiaus gali dalyvauti tarptautinėse profesinio mokymo programose kitose ES valstybėse. Per 2025 m. Lietuvos UT siuntė 1 800 jaunuolių į stažuotės programas Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, Italijoje;
• EURES tinklas: Europos užimtumo tarnybų tinklas, kuriame Lietuva turi 12 EURES konsultantų, padedančių lietuviams ieškoti darbo kitose ES valstybėse arba grįžti į Lietuvą. Nuo 2024 m. veikia ir EURES+ programa, kuri specializuojasi grįžtančių lietuvių reintegracijai su 2 BSI (110 eurų) grįžimo subsidija per mėnesį pirmuosius 12 mėnesių.

Tarptautinis bendradarbiavimas:

• Baltijos jūros regiono partnerystė: Lietuva, Latvija ir Estija per «Baltic Employment Initiative» (BEI) projektą bendradarbiauja dėl darbuotojų mobilumo, kvalifikacijų pripažinimo, ir bendrų profesinio mokymo programų. 2025 m. tarp Baltijos šalių darbo migracija sudarė 12 % visų užimtų asmenų;
• Šiaurės šalių partnerystė: Lietuvos UT taip pat dalyvauja Šiaurės Ministrų Tarybos darbo grupėje su Norvegija, Švedija, Suomija, Danija. Bendros iniciatyvos — lietuviams skirtos sveikatos priežiūros profesinio mokymo programos Norvegijoje, statybų sektoriuje — Švedijoje;
• Ukrainos pabėgėlių integracija: nuo 2022 m. balandžio mėn. UT yra vienas pagrindinių Ukrainos pabėgėlių integracijos institucijų. Bendradarbiaujama su Ukrainos užimtumo tarnyba (per EURES platformą), kad būtų užtikrintas sklandus kvalifikacijų pripažinimas;
• Trečiųjų valstybių darbo migracija: Lietuva turi dvišalius darbo migracijos susitarimus su Filipinais, Indija, Nepalu, Ukraina dėl tam tikrų profesijų (slaugytojos, statybininkai, IT specialistai). UT veikia kaip pagrindinė koordinavimo institucija.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: ES skaitmeninių įgūdžių pasporto sistema (EU Digital Skills Passport), kuri leis darbuotojams automatiškai pripažinti savo įgūdžius visose ES valstybėse; bendros ES jaunimo užimtumo platformos plėtra; ir EU Talents Pool iniciatyva, kuri sukurs centrinę bazę darbuotojų ir darbdavių susitikimui visose ES valstybėse.

Lietuvos UT priemonių sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: 2025 m. ADRPP priemonėmis pasinaudojo 62 800 asmenų (apie 2,2 % darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus). Bendras metinis biudžetas — 235 mln. eurų (75 mln. iš valstybės biudžeto, 95 mln. iš Sodros Užimtumo fondo, 65 mln. iš ESF+).

Pasiskirstymas pagal priemones (2025 m. duomenys):

• Subsidijuojamas darbas: 18 400 dalyvių (29 %);
• Profesinis mokymas: 14 200 dalyvių (23 %);
• Stažuotė: 12 800 dalyvių (20 %);
• Skaitmeninių įgūdžių mokymas: 8 400 dalyvių (13 %);
• Savarankiškos veiklos parama: 4 200 dalyvių (7 %);
• Kelionių ir persikraustymo kompensacija: 3 800 dalyvių (6 %);
• Kitos priemonės: 1 000 dalyvių (2 %).

Efektyvumo rodikliai (procentas dalyvių, kurie po priemonės pabaigos liko įsidarbinę ne mažiau kaip 6 mėnesius):

• Subsidijuojamas darbas: 76 %;
• Stažuotė: 78 %;
• Profesinis mokymas: 64 %;
• Savarankiškos veiklos parama: 58 %;
• Skaitmeninių įgūdžių mokymas: 71 %;
• Bendras vidurkis: 64 % (Lietuvos rodiklis yra vienas iš pažangiausių ES — ES vidurkis 56 %).

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• Skaitmeninių įgūdžių prioritetas: iki 2028 m. planuojama, kad 40 % visų ADRPP dalyvių dalyvautų skaitmeninių įgūdžių mokyme. Tai svarbu dėl Lietuvos ekonomikos transformacijos į žinių ekonomiką ir didėjančią paklausą IT, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo specialistams;
• Naujos priemonės pavaduotojams: 2027 m. planuojama įvesti naujas priemones darbuotojams, kurie patiria struktūrinius pakeitimus (pvz., dėl dirbtinio intelekto automatikos): preventyvus kvalifikacijų atnaujinimas, vidinis perkėlimas tarp profesijų, finansinė parama perėjimo laikotarpiu;
• Žaliojo kurso priemonės: iki 2030 m. planuojama, kad 25 % visų ADRPP dalyvių dalyvautų «žaliojo darbo» mokyme — atsinaujinančios energijos profesijos (saulės energetikos sistemų montavimas, vėjo elektrinių aptarnavimas), žaliosios statybos, ekologinio žemės ūkio specialistai;
• Tarptautinė integracija: iki 2027 m. planuojama, kad visi UT priemonių dalyviai galėtų lygiagrečiai dalyvauti ES Erasmus+ profesinio mokymo programose ar EURES darbo paieškoje kitose ES valstybėse. Tai užtikrins, kad Lietuvos darbo rinka liktų konkurencinga ir patraukli ES kontekste;
• Įmonės atsakingumo plėtra: planuojama padidinti darbdavių atsakingumą per «Įtraukus darbdavys» sertifikatą — įmonėms, kurios atitinka tam tikrus prioritetinių grupių darbuotojų procentinius reikalavimus, suteikiamas oficialus sertifikatas, kuris suteikia konkurencinį pranašumą viešųjų pirkimų procesuose ir mokesčių lengvatas;
• Skaitmeninė e.UT sistema: 2026 m. lapkričio mėn. veiks naujas e.uzt.lt portalas su mobiliąja aplikacija, kuri suteiks bedarbiams ir darbdaviams realaus laiko prieigą prie visos UT informacijos, darbo pasiūlymų, mokymo galimybių, ir tiesioginio bendravimo su karjeros konsultantais.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos UT modelis 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už integruotą ADRPP sistemą su aukštu efektyvumo lygiu (64 % vs. ES vidurkis 56 %). EBPO (OECD) 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos užimtumo politiką įvardijo kaip vieną iš efektyviausių mažose Europos valstybėse.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.