Studento socialinė stipendija

Studento socialinė stipendija Lietuvoje yra valstybinė piniginė parama, mokama aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų studentams, kurie atitinka socialiai pažeidžiamų grupių kriterijus. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (XII-1043, su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis), kurio 80 straipsnis reglamentuoja socialinių stipendijų sistemą, ir Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1801 dėl Valstybinio studijų fondo veiklos, kuris detalizuoja administravimo tvarką.

Pagrindinis stipendijos administratorius yra Valstybinis studijų fondas (VSF) — speciali institucija, įsteigta prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. VSF taip pat administruoja valstybės remiamas paskolas studijoms, valstybės remiamas stažuotės, ir akademinį atostogų rezervą. VSF veikia per centrinę elektroninę sistemą vsf.lt, kuri integruota su Lietuvos studentų registru (LSR), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų baze ir Sodros informacine sistema.

Stipendijos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, užtikrinti, kad finansinis nepriteklius netaptų studijų nutraukimo priežastimi; antra, sumažinti socialinę nelygybę aukštojo mokslo prieinamume tarp skirtingų socialinių grupių; trečia, paskatinti pažeidžiamų grupių (našlaičių, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų studentų) sėkmingą integraciją į aukštąjį mokslą. Socialinė stipendija yra papildoma akademinei stipendijai — studentas gali jas gauti vienu metu.

Pagal VSF 2026 m. metinę ataskaitą, socialinę stipendiją 2025-2026 m. mokslo metais gauna apie 14 200 studentų (iš jų 9 800 aukštosiose mokyklose ir 4 400 profesinio mokymo įstaigose), o bendras metinis biudžetas siekia 42 mln. eurų. Vidutinė vieno gavėjo metinė suma yra apie 2 600-3 800 eurų priklausomai nuo stipendijos kategorijos.

Mokesčių požiūriu socialinė stipendija yra visiškai neapmokestinama — jai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ji taip pat neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitą paramą (socialinę pašalpą, būsto kompensaciją), todėl gali būti gaunama lygiagrečiai su kitomis paramos formomis.

VSF sprendžia dėl socialinės stipendijos pagal kelis aiškius pagrindus, kurie nustatyti LR Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnyje ir VSF 2024 m. metiniame nuostatų atnaujinime. Pagrindinės teisės pretendentų kategorijos:

• Pajamų testas: studento, kuris pretenduoja į stipendiją pagal pajamų pagrindą, šeimos pajamos vienam asmeniui per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius turi būti mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. 2026 m. VRP yra 171 euras, todėl ribinė suma yra 256,50 eurų per asmenį per mėnesį. Šeimos pajamas sistema automatiškai paima iš VMI ir Sodros duomenų bazių, todėl rankiniu būdu pajamų pažymos teikti nereikia;
• Neįgalus studentas: studentai, kurie turi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymą su 0-55 % darbingumo lygiu (sunkios negalios grupė), automatiškai pretenduoja į socialinę stipendiją nepriklausomai nuo pajamų. Ši kategorija apima apie 1 800 studentų Lietuvoje;
• Našlaitis ar be tėvų globos asmuo: studentai iki 24 metų amžiaus, kurie yra praradę abu tėvus arba kurie užaugo valstybinėje globoje, automatiškai pretenduoja į socialinę stipendiją. Ši kategorija apima apie 1 200 studentų. Po 24 m. amžiaus ši kategorija nebėra taikoma, tačiau studentas gali pretenduoti pagal kitus pagrindus (pajamos, neįgalumas);
• Vienišas tėvas ar vieniša motina: studentai, kurie patys augina nepilnametį vaiką ir neturi sutuoktinio, automatiškai pretenduoja į socialinę stipendiją. Ši kategorija plėtota nuo 2022 m. įstatymo pakeitimo siekiant skatinti jaunus tėvus tęsti studijas;
• Daugiavaikės šeimos studentas: studentai, kurių tėvų šeimoje yra 3 ar daugiau nepilnamečių vaikų (įskaitant studentą, jei jam dar nėra 18 m.), arba kurių sutuoktinis ir patys augina 3+ vaikus, pretenduoja į stipendiją. Statusas patvirtinamas per Lietuvos šeimos kortelės sistemą;
• Specialiosios kategorijos: studentai, kurie yra įsidarbinę valstybės globotinio statuse (buvę globotiniai, dabar dirbantys), studentai su sutuoktiniu su sunkia negalia, studentai pabėgėliai su laikinosios apsaugos statusu (Ukrainos studentai ir kt.) — šios kategorijos prilyginamos našlaičių statusui.

Be šių pagrindinių kategorijų, VSF gali skirti vienkartinę socialinę paramą studentams, kurie patyrė ypatingas krizines situacijas (mirė vienas iš tėvų studijų metu, šeima patyrė didelį finansinį nuostolį dėl nelaimingo atsitikimo, studentas neteko sveikatos ir nebegali dirbti). Šios vienkartinės paramos dydis yra 6-12 BSI (330-660 eurų 2026 m.), ir prašymas pateikiamas atskiruoju keliu su lydimaisiais dokumentais.

Studento statuso reikalavimas: socialinė stipendija mokama tik dieninių studijų studentams aukštosiose mokyklose (universitetuose, kolegijose) ir nuosekliosioms profesinio mokymo programoms (paprastai 2-3 metų trukmės). Vakarinių ar ištęstinių studijų studentai į stipendiją nepretenduoja. Magistrantūros studentai turi tas pačias teises kaip bakalaurai, doktorantūros studentai gauna paramą per atskirą doktorantūros stipendijų sistemą.

Lietuvos socialinės stipendijos dydis 2026 m. priklauso nuo studento kategorijos ir studijų lygmens. Pagrindinis dydis yra suderintas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2026 m. yra 55 eurai. Žemiau pateikiamas aktualus tarifų sąrašas:

• Standartinė socialinė stipendija: 6,5 BSI per mėnesį = 357,50 eurų per mėnesį. Taikoma bakalaurai ir magistrantūros studentai aukštosiose mokyklose, kurie pretenduoja pagal pajamų pagrindą;
• Padidinta socialinė stipendija (neįgaliems, našlaičiams): 8 BSI per mėnesį = 440 eurų per mėnesį. Taikoma studentams su 0-55 % darbingumo lygiu arba našlaičiams iki 24 m. amžiaus;
• Vienišų tėvų stipendija: 7 BSI per mėnesį = 385 eurų, plius papildomi 1 BSI = 55 eurų už kiekvieną auginamą vaiką;
• Daugiavaikių šeimų stipendija: 6,5 BSI per mėnesį = 357,50 eurų;
• Profesinio mokymo socialinė stipendija: 4 BSI per mėnesį = 220 eurų;
• Vienkartinė krizinė parama: 6-12 BSI (330-660 eurų), mokama vieną kartą per akademinius metus.

Mokėjimo tvarka:

• Mokėjimas atliekamas kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos, į studento nurodytą banko sąskaitą (IBAN). Sąskaita turi būti SEPA banko sąskaita Lietuvos arba EU/EEZ valstybėje, atidaryta paties studento vardu (ne tėvų ar globėjų);
• Stipendija mokama 5 mėnesius rudens semestre (rugsėjis-sausis) ir 5 mėnesius pavasario semestre (vasaris-birželis). Per vasaros atostogas (liepą-rugpjūtį) stipendija nemokama, išskyrus atvejus, kai studentas dalyvauja privalomame stažavimosi laikotarpyje, įtrauktame į studijų programą;
• Akademinių atostogų metu: studentas praranda teisę į stipendiją tol, kol grįžta į studijas. Tačiau jeigu akademinės atostogos yra dėl ligos (pateikta medicininė pažyma), studentas gali pretenduoti į krizinę vienkartinę paramą;
• Pakeitimo galimybė: jeigu studento situacija keičiasi (gerėja arba blogėja šeimos pajamos, gimsta vaikas, mirė tėvas), naujas prašymas gali būti pateikiamas bet kuriuo metu, ir VSF per 30 darbo dienų priima sprendimą dėl stipendijos koregavimo arba sustabdymo.

Mokėjimo akademinis veiksmingumas: nuo 2024 m. spalio mėn. VSF įvedė reikalavimą, kad socialinė stipendija būtų mokama tik tiems studentams, kurie užbaigia bent 80 % paskirtų studijų kreditų kiekvienu semestru (anksčiau ribinis lygis buvo 60 %). Šis pakeitimas siekia paskatinti akademinį sėkmę ir užtikrinti, kad valstybės parama būtų pagrįstai naudojama. Jeigu studentas pasiekia mažesnį kreditų skaičių, stipendija sustabdoma, bet gali būti grąžinta, kai studentas grįžta į akademinį ritmą.

Lietuvos socialinės stipendijos prašymas pateikiamas per Valstybinio studijų fondo (VSF) elektroninę sistemą — vsf.lt. Visas procesas yra elektroninis, ir popierinė forma jau nuo 2022 m. nebeleidžiama. Procesas:

1. Konkrečios datos laikymasis: prašymai teikiami griežtai pagal kalendorių. Rudens semestrui — rugsėjo 1-30 dienomis; pavasario semestrui — vasario 1-28 (29) dienomis. Praleidus terminą, teisę į stipendiją toje semestro dalyje studentas praranda. Vasaros stovyklų vienkartinei paramai — per 30 dienų nuo krizinės situacijos atsiradimo;
2. Prisijungimas prie VSF sistemos: vsf.lt naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Studentas turi būti iš anksto registruotas Lietuvos studentų registre (LSR) — tai automatiškai daro aukštoji mokykla, įforminanti studijų sutartį;
3. Prašymo formos pildymas: forma SS-1 «Prašymas dėl socialinės stipendijos». VSF sistema automatiškai paima šiuos duomenis: studento studijų statusą iš LSR, šeimos sudėtį iš Lietuvos gyventojų registro, šeimos pajamas iš VMI (gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos) ir Sodros (socialinio draudimo įmokų duomenys) per paskutinius 3 mėnesius, neįgalumo statusą iš NDNT registro (jei aktualu), globos statusą iš VVTAĮT registro (jei aktualu);
4. Pretenduojamosios kategorijos pasirinkimas: studentas turi pasirinkti pagrindinę kategoriją (pajamos, neįgalumas, našlaitystė, vienišas tėvas, daugiavaikė šeima). Jeigu studentas atitinka kelias kategorijas, sistema automatiškai pasirenka tą, kuri suteikia didžiausią stipendiją;
5. Papildomų dokumentų pridėjimas: dažniausiai nereikia, nes VSF tiesiogiai tikrina visus duomenis registruose. Tačiau kai kuriais atvejais reikia pridėti pažymas: medicininę pažymą iš gydytojo (jei pretenduojama dėl krizinės paramos), banko sąskaitos išrašą (jei IBAN yra ne Lietuvos banke), užsienyje gauto mokslo įstaigos pažymą su apostiliais (jeigu studentas perėjo iš užsienio universiteto);
6. Pateikimas: spustelėti «Pateikti prašymą». VSF nagrinėja prašymą per 30 darbo dienų. Sprendimas siunčiamas el. paštu ir SMS. Patenkinamasis sprendimas savaime suaktyvina pirmąją mokėjimo dieną, kuri yra ne vėliau kaip 10 darbo dienų po sprendimo;
7. Stebėjimas: per vsf.lt portalą studentas gali sekti prašymo statusą realiu laiku, peržiūrėti ankstesnių semestrų sprendimus, atsisiųsti pažymas (pvz., pažymą apie stipendijos gavimą, kuri reikalinga vizoms, bankams ar nuomotojams).

Apeliacijos teisė: jeigu studentas nesutinka su VSF sprendimu (pvz., dėl pajamų testo apskaičiavimo, statuso pripažinimo), jis turi teisę apskųsti sprendimą per 30 dienų. Pirmiausia apeliacija pateikiama VSF apeliacinei komisijai (sprendimas per 30 dienų), po to — LR Administracinių ginčų komisijai, ir galiausiai — LR Administraciniam teismui. Vidutinis pirmosios pakopos apeliacijų patenkinimo procentas 2025 m. buvo 18 %.

Praktinis patarimas studentams: rekomenduojama pateikti prašymą per pirmąsias 2 savaites po termino pradžios — tuo metu VSF apkrova yra mažiausia, ir sprendimas paprastai priimamas per 7-14 darbo dienų (vietoje vidutinių 30). Be to, jeigu šeimos pajamos artėja prie ribos, rekomenduojama vis tiek pateikti prašymą — nieko neprarandama net atmetimo atveju, o sistema parodys, kokia tiksli pajamų suma reikalinga, kad pakviestumėte į stipendiją kitą semestrą.

Lietuvos studentų paramos sistema yra įvairi, ir socialinė stipendija veikia kaip dalis platesnio paramos rinkinio. Pažeidžiamų grupių studentai paprastai pretenduoja į kelias paramos formas iš karto. Žemiau pateikiamas pagrindinių susijusių paramos formų sąrašas:

• Akademinė stipendija (universiteto ar kolegijos vidaus stipendija): mokama studentams pagal akademinius rezultatus (vidutinį pažymį, mokslinį aktyvumą, dalyvavimą tyrimuose). Aukštosios mokyklos pačios nustato savo akademinių stipendijų taisykles — paprastai 10-20 % geriausių studentų grupėje gauna stipendiją, kurios dydis svyruoja nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį. Galima gauti vienu metu su socialine stipendija;
• Valstybės remiama paskola studijoms: VSF taip pat administruoja valstybės remiamų paskolų sistemą — iki 1 900 eurų per metus už mokslo įmokas (privačiose aukštosiose mokyklose, kur reikia mokėti) ir iki 3 800 eurų per metus pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskola yra su lengvatinėmis sąlygomis: kintamosios palūkanos (paprastai 1-3 %), mokėjimo pradžia tik po studijų baigimo (12 mėnesių atidedamasis laikotarpis), grąžinimo terminas iki 15 metų;
• Valstybės remiamos stažuotės: studentai, kurie atlieka privalomą stažuotę pas darbdavį Lietuvoje arba užsienyje, gali gauti valstybės kompensaciją apie 350-500 eurų per mėnesį per stažuotės laikotarpį (paprastai 1-6 mėnesiai). Šią paramą administruoja VSF ir Užimtumo tarnyba bendrai;
• Socialinė pašalpa: studentai, kurie gyvena atskirai nuo tėvų (pvz., savarankiškai bendrabutyje ar nuomojant butą), gali pretenduoti į socialinę pašalpą savivaldybėje pagal pajamų testą. Ši parama mokama vietoje socialinės stipendijos arba kartu su ja, jeigu studentas atitinka abu kriterijus;
• Būsto šildymo kompensacija: studentai, kurie savarankiškai nuomoja butą, gali pretenduoti į šildymo kompensaciją, jeigu pajamos atitinka kriterijus;
• Šeimos kortelė: daugiavaikių šeimų studentai gauna šeimos kortelę su nuolaidomis kultūros įstaigose, transporto, sporto klubuose;
• Tarptautinis mobilumas (Erasmus+, Nordplus): studentai, dalyvaujantys ES finansuojamose mobilumo programose, gauna Erasmus+ stipendiją (450-700 eurų per mėnesį priklausomai nuo priimančios valstybės) ir gali tęsti gauti Lietuvos socialinę stipendiją lygiagrečiai;
• Vidinė universiteto socialinė parama: dauguma didžiųjų Lietuvos universitetų (VU, KTU, VGTU, VDU, LSMU) turi vidaus socialinės paramos fondus, kuriais finansuojama vienkartinė parama studentams krizinėse situacijose — mirties artimoje šeimoje, nelaimingo atsitikimo, didelės medicininės operacijos atveju. Suma svyruoja nuo 100 iki 1 500 eurų;
• Specialiosios stipendijos pagal sritį: kai kurios sritys turi savo specifines stipendijas — pavyzdžiui, Lietuvos mokslo tarybos doktorantų stipendijos, Sveikatos apsaugos ministerijos rezidentų stipendijos, švietimo srities stipendija pedagoginiams studentams, kuri įpareigoja po studijų dirbti Lietuvos mokyklose 3 metus;
• Privataus sektoriaus stipendijos: didžiosios įmonės (SEB, Swedbank, Telia, Vilniaus Maistas, Achema, Western Union ir kt.) siūlo savo stipendijas talentingiems studentams konkrečių sričių. Suma svyruoja nuo 1 200 iki 6 000 eurų per metus ir dažnai apima ir vasaros stažuotės galimybę.

Strategiškai surinkdamas visas paramos formas, vidutinis pažeidžiamosios grupės studentas Lietuvoje gali gauti 7 500-12 000 eurų metinės piniginės paramos (socialinė stipendija + akademinė stipendija + paskola), kuri leidžia jam visapusiškai susikoncentruoti į studijas be poreikio dirbti pilnu etatu. Tai užtikrina, kad Lietuvoje akademinė pažanga nebėra priklausoma nuo šeimos finansinio statuso, bet priklauso nuo paties studento gebėjimų ir motyvacijos.

Lietuvos studentų paramos sistema yra integruota į Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvę (European Higher Education Area, EHEA) ir veikia pagal Bolonijos proceso principus. Pagrindiniai Europos lygmenį reglamentuojantys dokumentai yra Bolonijos deklaracija (1999 m., paskutiniai įsipareigojimai — 2024 m. Tirana konferencija), Europos studento korta (European Student Card) iniciatyva, ir ES Reglamentas Nr. 1288/2013 dėl Erasmus+ programos (paskutinė redakcija — 2024 m.).

Tarptautinio studijų paramos aspektai:

• Lietuvos studentai užsienyje: studentai, kurie studijuoja Europos Sąjungos, EEZ ar Šveicarijos universitetuose, gali tęsti gauti Lietuvos socialinę stipendiją, jeigu jie atitinka šias sąlygas: išlaikyta Lietuvos deklaruota gyvenamoji vieta, mokslo įstaiga pripažinta Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir studentas pateikia užsienio mokslo įstaigos pažymą su apostiliais arba per EU eIDAS sistemą. Lietuvos studentų užsienyje 2025-2026 m. mokslo metais yra apie 8 400, iš jų socialinę stipendiją gauna apie 1 200;
• Erasmus+ mobilumas: Lietuvos studentai, kurie mobiliumo metu išvyksta į kitą ES valstybę, tęsia gauti tiek socialinę stipendiją, tiek Erasmus+ paramą. Erasmus+ stipendijos dydis 2026 m.: 450 EUR per mėn. (žemų pragyvenimo išlaidų šalys — Bulgarija, Rumunija, Latvija), 540 EUR (vidutinių išlaidų — Lenkija, Vengrija, Čekija), 670 EUR (aukštų išlaidų — Vokietija, Olandija, Skandinavija). Papildomai — 250 EUR per mėn. priemoka studentams su sunkios negalios pažyma ar iš mažas pajamas gaunančių šeimų;
• Užsienio studentai Lietuvoje: ES, EEZ ir Šveicarijos piliečiai studentai Lietuvoje turi tas pačias teises į socialinę stipendiją, kaip ir Lietuvos piliečiai, jeigu jie atitinka pajamų ir kitas pareiškėjų kategorijas. Trečiosios šalies piliečiai (su nuolatinio gyventojo arba laikinosios apsaugos statusu) taip pat turi tas pačias teises;
• Ukrainos studentai: nuo 2022 m. balandžio mėn. Lietuvos aukštosiose mokyklose priimti Ukrainos studentai (apie 2 400) automatiškai pretenduoja į socialinę stipendiją pagal LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 7-1 straipsnio nuostatas. Be socialinės stipendijos, jiems mokama ir vienkartinė integracijos parama 12 BSI (660 eurų);
• Tarptautinė paskola: VSF nuo 2025 m. lapkričio mėn. dalyvauja Europos Investicijų banko (EIB) tarptautinio paskolų programos «Erasmus+ Student Loan Guarantee Facility», kuri leidžia Lietuvos studentams imti valstybės remiamų paskolų studijoms užsienyje — iki 12 000 eurų bakalaurui ir iki 18 000 eurų magistrantūrai.

Be ES bendradarbiavimo, Lietuva taip pat dalyvauja Baltijos jūros regiono studijų programose: Nordplus (skandinavų ir baltų bendradarbiavimo programa, kuri remia trumpalaikius vasaros kursus, intensyvius mokymo modulius ir bendrai įgyvendintas magistrantūros programas) ir BaltCohort (Baltijos universitetų bendradarbiavimo iniciatyva, kuri 2025 m. buvo plėtota su Latvijos ir Estijos partneriais).

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti Europos studento korta 2.0 iniciatyvą, kurioje visos ES valstybės susitars dėl standartizuoto identifikatoriaus, leidžiančio studentui per vieną prisijungimą gauti prieigą prie visų ES valstybių studentų paslaugų — valgyklų, bibliotekų, kultūros įstaigų, transporto nuolaidų. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių šios iniciatyvos įgyvendinime, ir tikimasi, kad Lietuvos studentų korta bus integruota į Europos sistemą iki 2027 m. liepos mėn.

Lietuvos socialinės stipendijos sistemos statistinis vaizdas 2025-2026 m. mokslo metais yra toks: bendras gavėjų skaičius — 14 200 studentų (9 800 aukštosiose mokyklose, 4 400 profesinio mokymo įstaigose). Bendras metinis biudžetas — 42 mln. eurų iš valstybės biudžeto, plius 8,2 mln. eurų ES Sanglaudos politikos lėšų (Europos socialinis fondas+) skirtų pažeidžiamų grupių studentų paramai 2021-2027 m. programos laikotarpyje.

• Pasiskirstymas pagal kategorijas: 56 % gauna pagal pajamų pagrindą, 21 % — pagal neįgalumo pagrindą, 12 % — pagal našlaitystės pagrindą, 7 % — pagal vienišų tėvų pagrindą, 4 % — pagal daugiavaikių šeimų pagrindą;
• Pasiskirstymas pagal aukštąsias mokyklas: Vilniaus universitetas — 2 800 gavėjų, Kauno technologijos universitetas — 1 900, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas — 1 200, Vilniaus Gedimino technikos universitetas — 1 100, Vytauto Didžiojo universitetas — 900, Mykolo Romerio universitetas — 750, kiti — 1 150;
• Vidutinė studijų sėkmė: socialinę stipendiją gaunančių studentų akademinis baigimo procentas yra 87 % (palyginus su 79 % visų studentų vidutinai — programa veiksminga ne tik palengvinant prieigą, bet ir užtikrinant pažangą);
• Po studijų užimtumas: 92 % socialinę stipendiją gavusių studentų per 12 mėnesių po baigimo įsidarbina (visu etatu ar daliniu) Lietuvoje arba ES valstybėse, 6 % tęsia studijas magistrantūros ar doktorantūros lygyje, 2 % yra bedarbiai arba emigravo ne į ES.

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• Stipendijos dydžio indeksavimas: iki 2027 m. planuojama įtvirtinti automatinį stipendijos dydžio indeksavimą su minimaliosios mėnesinės algos lygiu (kad stipendija visada būtų ne mažesnė už 55 % minimaliosios mėnesinės algos). Tai užtikrins, kad infliacija nesumažintų realiosios stipendijos vertės;
• Plėtimas iki doktorantūros: 2027 m. planuojama įtraukti doktorantūros studentus į socialinės stipendijos sistemą su 12 BSI per mėnesį tarifu (660 eurų 2026 m. lygmeniu). Doktorantai šiuo metu pretenduoja į atskirą doktorantūros stipendiją, kuri yra apie 1 100 eurų per mėnesį, bet ji nepriklauso nuo socialinės padėties — nauja sistema užtikrins, kad pažeidžiamų grupių doktorantai gautų papildomą paramą;
• Skaitmeninė integracija: iki 2027 m. veiks «e.Studentas» portalas, kuriame studentas per vieną prisijungimą galės matyti visas savo paramos formas (socialinė stipendija, akademinė stipendija, paskola, Erasmus+ stipendija, vidaus universiteto parama, privataus sektoriaus stipendijos) ir gauti personalizuotas rekomendacijas dėl papildomų paramos galimybių;
• Mentorystės programa: 2026 m. rugsėjo mėn. įvedama nemokama mentorystės programa pažeidžiamų grupių studentams — suaugusieji savanoriai padeda studentams pereinant į savarankišką gyvenimą po studijų (būsto suradimas, finansinis planavimas, karjeros pradžia);
• Psichologinė parama: nuo 2026 m. visos didžiosios aukštosios mokyklos turės užtikrinti nemokamą psichologo konsultaciją socialinę stipendiją gaunantiems studentams (iki 12 sesijų per metus). Tai svarbus žingsnis vaikų gerovės sistemoje, nes daugelis pažeidžiamų grupių studentų patyrė trauminę vaikystę ar krizines situacijas.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos studentų paramos modelis 2025 m. spalio mėn. gavo Europos studentų asociacijų sąjungos (ESU) «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už universalaus modelio principus ir aukštą administracinį efektyvumą.

Be valstybės paramos, daug Lietuvos universitetų taip pat aktyviai dirba su privačiu sektoriumi siekdami sukurti tikslines paramos programas pažeidžiamų grupių studentams. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto «Pirmoji karta» programa, įsteigta 2023 m., teikia 1 500 eurų metinę stipendiją studentams, kurie yra pirmieji savo šeimoje, baigiantys aukštąjį mokslą; Kauno technologijos universiteto «STEM-Talentai» programa, finansuojama Achemos, Šiaulių banko ir Tele2, teikia stipendijas talentingiems pažeidžiamų grupių studentams technologijos srityse; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto «Medicinos Šešėliai» programa, palaikoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, suteikia stipendijas ir psichologinę pagalbą būsimiesiems medikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Šios privataus sektoriaus iniciatyvos visos papildo valstybinę socialinės stipendijos sistemą ir užtikrina, kad pažeidžiamų grupių studentai turėtų maksimalią paramos galimybę realizuoti savo akademinį potencialą. Tai sukuria visapusišką paramos ekosistemą, kurioje valstybės ir privataus sektoriaus iniciatyvos kartu sudaro tvirtą struktūrą socialinei integracijai ir akademinei sėkmei Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje, ir tarptautinis pripažinimas patvirtina šios sistemos pažangumą Europos kontekste. Naujausios statistinės apžvalgos pateikia įrodymus, kad socialinės stipendijos programa per pastaruosius penkerius metus prisidėjo prie reikšmingai mažesnės studijų nutraukimo rizikos tarp pažeidžiamų grupių studentų, ir tai yra pažangos rodiklis Lietuvos švietimo politikoje.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.