Socialinė pašalpa

Socialinė pašalpa Lietuvoje yra valstybinė piniginė parama, mokama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie patys negali užtikrinti pakankamo gyvenimo lygio. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (X-1647, su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl tarifų indeksavimo ir reikalavimų patikslinimo), kuris reglamentuoja socialinės pašalpos sąlygas, dydžius ir mokėjimo tvarką.

Pagrindiniai administratoriai yra savivaldybių socialinės paramos skyriai — jie priima sprendimus dėl pašalpos skyrimo ir moka ją iš savivaldybės biudžeto (valstybės subsidijuoto). Sprendimo priėmimo procedūra centralizuota per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt, kuri integruota su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Sodros, Lietuvos gyventojų registro ir Registrų centro duomenų bazėmis.

Socialinės pašalpos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį šeimoms ir asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių (nedarbas, liga, šeimos krizė) negali užtikrinti pajamų; antra, padėti šeimoms išvengti įsipareigojimų krizės (nemokėjimas už komunalines paslaugas, hipoteką, maistą); trečia, sumažinti vaikų skurdo riziką, kuris yra ypač svarbus politinis prioritetas Lietuvoje.

Pagal savivaldybių 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2025 m. socialinę pašalpą gavo apie 62 800 šeimų (apie 142 000 asmenų, kas sudaro apie 5 % visos Lietuvos gyventojų skaičiaus). Bendras metinis biudžetas siekia apie 185 mln. eurų iš valstybės biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutės, paskirstomo savivaldybėms pagal poreikį.

Mokesčių požiūriu socialinė pašalpa yra visiškai neapmokestinama pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ji taip pat neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas, nors ji yra dažnai derinama su kitomis paramos formomis. Skirtingai nei būsto šildymo kompensacija, kuri turi 2 VRP pajamų ribą, socialinė pašalpa turi griežtesnę 1,5 VRP ribą, todėl ne visos šeimos, gaunančios šildymo kompensaciją, gauna ir socialinę pašalpą.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Socialinė pašalpa Lietuvoje pretenduoja šeimoms ir asmenims, atitinkantiems griežtus pajamų, turto ir aktyvumo kriterijus. Pagrindinės sąlygos:

• Pajamų testas: pareiškėjo šeimos pajamos vienam asmeniui per pastaruosius 3 mėnesius turi būti mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. 2026 m. VRP yra 233 eurai (atnaujintas nuo 171 eurų 2022 m.), todėl ribinė suma yra 349,50 eurų per asmenį per mėnesį. Pajamos skaičiuojamos pagal VMI ir Sodros duomenis automatiškai per SPIS sistemą;
• Aktyvumo reikalavimas: visi darbingo amžiaus šeimos nariai (18-65 m., išskyrus motinas su mažais vaikais iki 3 m., neįgalius, slaugotojus) turi būti aktyvūs — dirbantys arba registruoti Užimtumo tarnyboje (UT) kaip bedarbiai, aktyviai ieškantys darbo. Tai apsaugo nuo pasyvaus pasinaudojimo paramos sistema;
• Turto testas: šeimos turtas turi būti mažesnis nei nustatyta riba:
  • Santaupos — ne daugiau kaip 2 200 eurų vienam asmeniui (4 400 eurų šeimai su dviem suaugusiais ir t. t.);
  • Vienas naudojamas automobilis (toleruojamas, jeigu nesuteikia komercinių pajamų);
  • Vienas nuolatinės gyvenamosios vietos būstas (toleruojamas, jeigu jis yra pagrindinė šeimos gyvenamoji vieta);
  • Antras nekilnojamas turtas (sodyba, antras butas) — nepriimtinas;
  • Verslo akcijos, investicijos, vertybiniai popieriai — turi būti mažesni nei 5 000 eurų;
  • Kiti turto elementai (auksas, brangakmeniai, kolekcionavimo objektai) — vertinami atskirai pagal aplinkybes.
• Sąžiningumo reikalavimas: šeima neturi būti praeityje sankcionuota dėl netikslių pajamų deklaravimo ar nesąžiningo pasinaudojimo paramos sistema. Sankcijos už netikslius duomenis gali siekti iki 2 metų be pašalpos — tai svarbi taisyklė, kuri taikoma griežtai;
• Lietuvos pilietybė ar nuolatinio gyventojo statusas: pareiškėjas turi būti Lietuvos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. ES, EEZ, Šveicarijos piliečiai pretenduoja po 5 metų gyvenimo Lietuvoje. Trečiosios šalies piliečiai — tik su leidimu nuolat gyventi arba laikinosios apsaugos statusu (Ukrainos pabėgėliai).

Specialios kategorijos:

• Vienišos motinos / tėvai su nepilnamečiais vaikais: prioritetinė kategorija, su švelnesnėmis turto patikrinimo taisyklėmis;
• Daugiavaikės šeimos (3+ vaikai): didesnė pajamų riba (1,7 VRP vietoje 1,5 VRP), kas leidžia daugiau šeimų pretenduoti;
• Šeimos su neįgaliu vaiku: padidinta pajamų riba (2,0 VRP), be turto testavimo;
• Vyresnio amžiaus asmenys be šeimos: išskyrus aktyvumo reikalavimo (jeigu jie yra senatvės amžiuje arba turi nustatytą negalią);
• Pabėgėliai ir krizinės situacijos: ypatingomis aplinkybėmis (nelaimingas atsitikimas, šeimos krizė, smurto atvejis, evakuacija dėl stichinės nelaimės) socialinė pašalpa gali būti skirta supaprastinta tvarka per 5 darbo dienas.

Kas nepretenduoja: asmenys, kurie atsisako dirbti tinkamo darbo (per UT pasiūlymo); asmenys, kurie deklaruoja netikslias pajamas ar turtą; asmenys, kurie turi daugiau nei vieną būstą (be specialios išimties); asmenys, kurie atostogauja užsienyje daugiau nei 30 dienų be paskelbimo savivaldybei.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Socialinės pašalpos dydis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal individualizuotą formulę, kuri atsižvelgia į šeimos sudėtį ir faktines pajamas. Pagrindinė formulė:

Pašalpa = (1,5 × VRP × šeimos narių skaičius) − šeimos faktinės pajamos

Pavyzdžiai 2026 m. (VRP = 233 eurai):

• Vienišos mamos su 2 vaikais (3 nariai): riba šeimai = 1,5 × 233 × 3 = 1 049 eurai per mėnesį. Jeigu šeima per mėnesį gauna 800 eurų (vaiko pinigai 160 eurų + dalinis darbas 640 eurų), pašalpa = 1 049 − 800 = 249 eurai per mėnesį;
• Šeima su 4 nariais (du suaugę + du vaikai): riba = 1,5 × 233 × 4 = 1 398 eurai. Jeigu šeimos pajamos = 1 100 eurų (vienas tėvas dirba ir gauna 940 eurų neto + vaiko pinigai 160 eurų), pašalpa = 1 398 − 1 100 = 298 eurai per mėnesį;
• Vienišas senatvės amžiaus asmuo: riba = 1,5 × 233 × 1 = 349,50 eurai. Jeigu jis gauna mažą senatvės pensiją 280 eurų, pašalpa = 349,50 − 280 = 69,50 eurai per mėnesį;
• Daugiavaikė šeima (2 suaugę + 4 vaikai = 6 nariai): riba = 1,7 × 233 × 6 = 2 377 eurai (padidinta pajamų riba daugiavaikėms). Jeigu šeimos pajamos = 1 850 eurų, pašalpa = 2 377 − 1 850 = 527 eurai per mėnesį;
• Bedarbio šeima (2 suaugę bedarbiai, 1 vaikas = 3 nariai): riba = 1 049 eurai. Šeimos pajamos = 600 eurų (bedarbio išmokos 440 + vaiko pinigai 160), pašalpa = 1 049 − 600 = 449 eurai per mėnesį.

Maksimalūs apribojimai:

• Vieno asmens maksimumas: socialinė pašalpa vienam asmeniui negali viršyti 1,5 VRP per mėnesį, t. y. 349,50 eurų 2026 m. Tai reiškia, kad net jei šeima turi visiškai nulines pajamas, ji negaus daugiau nei 349,50 eurų per asmenį;
• Šeimos maksimumas: pašalpa negali viršyti 75 % šeimos garantuotų pajamų lygio (apie 1 800 eurų per mėnesį šeimai su 5 nariais);
• Pajamų sąvoka: skaičiuojant šeimos pajamas, įtraukiamos visos faktinės pajamos — darbo užmokestis, pensijos, socialinio draudimo išmokos, alimentai, nuomos pajamos, investicijų grąžos, gauti palikimai. Ne įtraukiamos — vaiko pinigai (jeigu šeima turi vienam asmeniui ne mažiau kaip 200 eurų), vienkartinė išmoka gimus vaikui, slaugos pašalpa, laidojimo pašalpa.

Mokėjimo tvarka:

• Mokėjimo dažnumas: pašalpa mokama kas mėnesį, paprastai iki einamojo mėnesio 10 dienos, į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
• Pašalpos trukmė: pašalpa skiriama 6 mėnesiams, paskui šeima turi atnaujinti prašymą per SPIS. Jeigu šeimos situacija nepasikeitė (pajamos liko žemos), atnaujinimas paprastai yra automatinis;
• Situacijos pakeitimas: jeigu šeimos pajamos didėja (pvz., vienas iš sutuoktinių įsidarbino), šeima privalo informuoti savivaldybę per 14 dienų. Slėpimas baigsis sankcijomis ir galimu pašalpos sustabdymu;
• Vasaros koregavimas: nuo 2024 m. įvesta nauja taisyklė — jeigu šeimos pajamos vasaros mėnesiais (birželis-rugpjūtis) yra didesnės nei žiemos (pvz., sezoninis darbas), pašalpa skaičiuojama atskirai kiekvienam mėnesiui, kad būtų atsižvelgta į pajamų svyravimus.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Socialinės pašalpos prašymas pateikiamas per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt — arba alternatyviai per gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Procesas:

1. Pirmasis žingsnis: pasiruošimas. Pareiškėjas turėtų patikrinti, ar jis atitinka pagrindinius kriterijus (pajamos, turtas, aktyvumas). Per SPIS savitarną galima atlikti preliminarų pajamų patikrinimą, kuris parodo, ar šeimos pajamos yra žemos pakankamai, kad pretenduotų į pašalpą;
2. Antrasis žingsnis: prisijungimas prie SPIS. spis.lt naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Alternatyviai, jeigu pareiškėjas neturi elektroninio prisijungimo, jis gali atvykti į savivaldybės socialinės paramos skyrių;
3. Trečiasis žingsnis: prašymo formos pildymas. Forma SP-2 «Prašymas dėl socialinės pašalpos». Sistema automatiškai paima šiuos duomenis: pareiškėjo ir šeimos narių asmens duomenis iš Lietuvos gyventojų registro; pajamas iš VMI (gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos) ir Sodros (socialinio draudimo įmokos, pensijos, išmokos); turto informaciją iš Registrų centro (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės); banko duomenis;
4. Ketvirtasis žingsnis: rankinio įvedimo duomenys. Pareiškėjas turi rankiniu būdu įvesti tik šiuos duomenis, kurių sistema automatiškai negauna:
   • Individualios veiklos pajamos (jeigu jos nedeklaruotos VMI per metinę deklaraciją);
   • Gautai alimentai iš nesusituokusio sutuoktinio (jeigu jie nėra apmokestinami GPM);
   • Užsienio pajamos (jeigu jos negauta per Lietuvos darbdavį);
   • Vienkartinės pajamos (palikimai, draudimo išmokos, dovanos);
   • Faktinė šeimos sudėtis (jei keli asmenys gyvena viename būste, bet nėra formaliai įforminta santuoka);
   • Banko sąskaitos numeris (IBAN), jeigu jis skiriasi nuo to, kuris naudojamas darbo užmokesčiui.
5. Penktasis žingsnis: papildomų dokumentų pridėjimas. Tam tikriems atvejams reikia papildomų dokumentų:
   • Užsienio pajamų atveju — užsienio mokesčių deklaracijos kopija;
   • Šeimos krizės atveju — teismo sprendimo dėl skyrybų ar tėvystės pripažinimo kopija;
   • Negalios atveju — NDNT pažymos kopija;
   • Globos atveju — globos sprendimo kopija.
6. Šeštasis žingsnis: pateikimas. Spustelėti «Pateikti prašymą». Savivaldybės socialinės paramos skyrius nagrinėja prašymą per 30 darbo dienų;
7. Septintasis žingsnis: galimas šeimos vertinimas. Daugumai atvejų savivaldybės socialinis darbuotojas atvyksta į šeimos namus per 14 dienų po prašymo pateikimo, kad atliktų gyvenamosios aplinkos vertinimą. Šis vertinimas yra svarbus, kad būtų patikrinta deklaruotų duomenų tikslumas ir įvertintos šeimos faktinės gyvenimo sąlygos;
8. Aštuntasis žingsnis: sprendimas ir mokėjimo pradžia. Po teigiamo sprendimo pirmasis mokėjimas atliekamas per 5 darbo dienas į pareiškėjo banko sąskaitą. Mokėjimas yra atliekamas atgaline data nuo prašymo pateikimo dienos (ne nuo sprendimo dienos);
9. Devintasis žingsnis: atnaujinimas po 6 mėnesių. Prieš 6 mėnesių pašalpos laikotarpio pabaigos SPIS automatiškai pasiūlo atnaujinti prašymą. Jeigu šeimos situacija nepasikeitė, atnaujinimas yra paprastas (1-2 spustelėjimai per spis.lt).

Apeliacijos teisė: jeigu pareiškėjas nesutinka su savivaldybės sprendimu, jis turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — savivaldybės apeliacinė komisija, antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Lietuvos socialinės pašalpos sistema yra integruota į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004. Be to, ji atitinka ES Direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų teisių apsaugos darbdavio nemokumo atveju ir ES Tarybos rekomendacijos 92/441/EEB dėl bendrų pakankamų pajamų užtikrinimo principus.

Lietuvos modelio palyginimas su kitomis ES valstybėmis:

• Lietuva: 1,5 VRP = 349,50 eurų pajamų riba vienam asmeniui; pašalpa skiriama 6 mėnesiams su atnaujinimu;
• Suomija: Toimeentulotuki (vidutinis 530 eurų per mėnesį, su atskirais būsto ir specifinių poreikių komponentais);
• Švedija: Försörjningsstöd (apie 4 200 SEK = 375 eurų per asmenį per mėnesį);
• Vokietija: Bürgergeld (anksčiau Hartz IV) — apie 502 eurai per asmenį per mėnesį, plius būsto kompensacija;
• Estija: Toimetulekutoetus (apie 200 eurų per asmenį per mėnesį);
• Latvija: GMI (Garantētais minimālo ienaķumu pabalsts) — apie 109 eurai per asmenį per mėnesį;
• Lenkija: Zasiłek stały / okresowy — apie 645 PLN = 145 eurai per asmenį per mėnesį;
• ES vidurkis: 400-500 eurų per asmenį per mėnesį (Vakarų ES); 150-250 eurų (Centrinė ir Rytų ES).

Tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pilietis, persikėlęs gyventi į kitą ES valstybę: Lietuvos socialinė pašalpa nėra eksportuojama — ji mokama tik tada, kai pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pasikėlus į kitą ES valstybę, pareiškėjas turi pretenduoti į priimančios valstybės analogišką paramą (pvz., Vokietijoje — Bürgergeld, Olandijoje — Bijstandsuitkering);
• Tarpvalstybinio bedarbio bedarbio status: jeigu Lietuvos pilietis dirbo kitoje ES valstybėje ir grįžo į Lietuvą be darbo, jis pretenduoja į Lietuvos socialinę pašalpą po 5 metų nuolatinės gyvenamosios vietos atstatymo Lietuvoje (atitinka ES direktyvas dėl «naudojimosi piktnaudžiavimo» prevencijos);
• Užsienio piliečiai Lietuvoje: ES, EEZ ir Šveicarijos piliečiai su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje turi tas pačias teises į socialinę pašalpą kaip Lietuvos piliečiai po 5 metų gyvenimo Lietuvoje. Trečiosios šalies piliečiai — tik su leidimu nuolat gyventi ar laikinosios apsaugos statusu;
• Ukrainos pabėgėliai: nuo 2022 m. balandžio mėn. Ukrainos piliečiai su laikinosios apsaugos statusu Lietuvoje pretenduoja į socialinę pašalpą tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Iki 2026 m. balandžio apie 2 800 Ukrainos šeimų gauna socialinę pašalpą Lietuvoje.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: VRP indeksavimas susietas su minimaliosios mėnesinės algos pokyčiais (kad VRP visada būtų 25 % MMA); plėtimas iki 2,0 VRP pajamų ribos visoms šeimoms (panaikinant atskirą daugiavaikių šeimų ribą); ir «Vieningasis paramos prašymas» per spis.lt, kuriame vienu prašymu galima pretenduoti į visas paramos formas iš karto.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Socialinė pašalpa retai būna vienintelė paramos forma — dauguma jos gavėjų dažnai pretenduoja į kelias kitas paramos formas, kurios kolektyviai užtikrina šeimos minimalų pragyvenimo lygį.

• Būsto šildymo kompensacija: turi platesnę pajamų ribą (2 VRP vietoje 1,5 VRP), todėl apima daugiau šeimų. Kompensuojama dalis šildymo, karšto ir šalto vandens, šiukšlių rinkliavos kaštų. Šeimoms su žemomis pajamomis ši kompensacija sudaro 80-200 eurų per mėnesį šildymo sezone (spalis-balandis);
• Vaiko pinigai: universali mėnesinė parama, kuri nepriklauso nuo pajamų. 2026 m. dydis — 80 eurų pirmiems dviems vaikams, 100 eurų nuo trečio vaiko. Mokama nuo vaiko gimimo iki 18 m. amžiaus (ar 22-24 m., jei tęsia mokslą). Mokama lygiagrečiai su socialine pašalpa, bet vaiko pinigai dažnai įskaičiuojami kaip pajamos vertinant socialinės pašalpos dydį (jeigu jie nuolat per vieną asmenį viršija 200 eurų);
• Bedarbio (nedarbo) išmoka: jeigu vienas iš šeimos narių neteko darbo, jis pretenduoja į bedarbio išmoką iš Sodros (su atitinkamu stažo reikalavimu). Bedarbio išmoka įskaičiuojama kaip pajamos vertinant socialinę pašalpą, bet abi formos suderinamos;
• Mokinio nemokamas maitinimas: vaikams iš šeimų, kurios atitinka 1,5 VRP pajamų ribą, suteikiamas nemokamas maitinimas mokyklose. Be to, daugumai 1-4 klasių mokinių nemokamas maitinimas suteikiamas universaliai (nepriklausomai nuo pajamų);
• Šeimos kortelė: jeigu šeima yra daugiavaikė (3+ vaikai) arba turi neįgalų vaiką, automatiškai pretenduoja į šeimos kortelę su nuolaidomis transporte, kultūros įstaigose, sporto klubuose;
• Įdarbinimo skatinimo priemonės: per Užimtumo tarnybą (UT) bedarbiai šeimos nariai pretenduoja į subsidijuojamą darbą (50-75 % darbo užmokesčio), profesinį mokymą, stažuotę, kelionių kompensaciją. Šios priemonės padeda išeiti iš socialinės pašalpos priklausomybės per ilgalaikį užimtumą;
• Laidojimo pašalpa: artimajam mirus, šeimai mokama 8 BSI (440 eurų) iš valstybės biudžeto;
• Vienkartinė išmoka gimus vaikui: 605 eurai (arba 825 eurai nuo trečio vaiko) vienkartinis pavedimas;
• Tikslinė kompensacija slaugai: jeigu šeimoje yra neįgalus narys su nustatytu slaugos poreikiu, mokama 277-446 eurų per mėnesį;
• Sveikatos paslaugos: visi gauna nemokamą privalomąjį sveikatos draudimą per Valstybinę ligonių kasą; nemokamus kompensuojamuosius vaistus; nemokamas profilaktines paslaugas;
• Vaistinės parama: kai kurios savivaldybės teikia tikslinę kompensaciją vaistams, kurie nėra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jeigu jie yra būtini gydymui;
• Lopšelio-darželio subsidijos: mažas pajamas gaunančioms šeimoms taikomas sumažintas lopšelio-darželio mokestis (50-70 % nuolaida) arba visiškai nemokama vieta (priklausomai nuo savivaldybės taisyklių);
• Mokyklos reikmenų parama: rugsėjo mėn. mažas pajamas gaunančioms šeimoms taikomas vienkartinis priedas mokyklos reikmenims (50-100 eurų vaikui);
• Vaikų laisvalaikio kuponai: vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų suteikiama nemokama prieiga prie sporto klubų, muzikos mokyklų, dailės būrelių per savivaldybės «Užimtumo kuponų» programą (150-300 eurų per metus vaikui);
• Vasaros stovyklos: nemokami arba sumažintos kainos savivaldybės organizuojamų vasaros poilsio stovyklų bilietai mažas pajamas gaunančioms šeimoms;
• NVO parama: be valstybinės paramos, mažas pajamas gaunančios šeimos taip pat gali pasinaudoti privačia parama per nevyriausybines organizacijas — VŠĮ «Gelbėkit vaikus», VŠĮ «Lietuvos Caritas», Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, «Maisto bankas» (kuris teikia nemokamą maistą šeimoms krizinėse situacijose).

Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė mažas pajamas gaunanti Lietuvos šeima su 2 vaikais 2026 m. gali gauti apie 950-1 350 eurų per mėnesį tiesioginės piniginės paramos (socialinė pašalpa + būsto kompensacija + vaiko pinigai + bedarbio išmoka, jei aktualu + galimai slaugos pašalpa) plius nepiniginių paslaugų paketą (sveikatos paslaugos, mokyklos reikmenys, lopšelio-darželio subsidijos, vasaros stovyklos, laisvalaikio kuponai), kurio rinkos vertė siekia dar 300-500 eurų per mėnesį. Tai užtikrina minimalų pragyvenimo lygį, nors yra žemiau nei vidutinis Lietuvos šeimos pajamų lygis (apie 1 800-2 500 eurų per mėnesį).

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Lietuvos socialinės pašalpos sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: 2025 m. socialinę pašalpą gavo apie 62 800 šeimų (142 000 asmenų, 5 % visos Lietuvos gyventojų skaičiaus). Bendras metinis biudžetas — apie 185 mln. eurų iš valstybės biudžeto, paskirstomo savivaldybėms.

Pasiskirstymas pagal šeimos sudėtį (2025 m. duomenys):

• Vienišas asmuo: 18 200 atvejų (29 %); vidutinė pašalpa — 220 eurų per mėnesį;
• Vieniša mama / tėvas su vaikais: 14 800 atvejų (24 %); vidutinė pašalpa — 380 eurų per mėnesį;
• Šeima su 1 vaiku: 9 400 atvejų (15 %); vidutinė pašalpa — 310 eurų;
• Šeima su 2 vaikais: 11 200 atvejų (18 %); vidutinė pašalpa — 420 eurų;
• Daugiavaikė šeima (3+ vaikai): 6 800 atvejų (11 %); vidutinė pašalpa — 520 eurų;
• Globos šeima: 2 400 atvejų (4 %); vidutinė pašalpa — 480 eurų.

Geografinis pasiskirstymas: didžiausi gavėjų skaičiai miesto savivaldybėse (Vilniaus — 7 200, Kaune — 5 400, Klaipėdoje — 3 100, Šiauliuose — 2 800, Panevėžyje — 2 200), tačiau procentinis lygis nuo gyventojų skaičiaus didesnis kaimo savivaldybėse (Lazdijų r., Ignalinos r., Šalčininkų r., Visagino sav. — iki 12-15 % gyventojų).

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• VRP indeksavimas: iki 2027 m. planuojama įtvirtinti automatinį VRP indeksavimo formulę, susietą su minimaliosios mėnesinės algos pokyčiais. 2026 m. VRP yra 233 eurai (23 % MMA), tikslas — pasiekti 25 % MMA iki 2030 m. (apie 265 eurai 2026 m. lygmenyje);
• Pajamų ribos plėtimas: 2027 m. planuojama padidinti pajamų ribą iki 2,0 VRP (vietoje dabartinės 1,5 VRP) visoms šeimoms, kas išplėstų teisę į socialinę pašalpą dar apie 30 000 šeimų. Tikslas — sumažinti vaikų skurdą iki 12 % (iš dabartinio 18 %);
• Aktyvumo reikalavimo lankstumas: nuo 2027 m. įvedama daugiau lankstumo aktyvumo reikalavime — šeimos su mažais vaikais (iki 6 m.) galės pasirinkti dalinį etatą, vyresnio amžiaus asmenys (55+) galės pasirinkti dalyvavimą profesiniame mokyme vietoje aktyvios darbo paieškos;
• «Vieningasis paramos prašymas»: nuo 2026 m. lapkričio mėn. veikia naujas integruotas spis.lt portalas, kuriame šeima per vieną prašymą gali pretenduoti į visas paramos formas iš karto (socialinė pašalpa, būsto kompensacija, vaiko pinigai, mokyklos maitinimas, transporto kompensacija). Sistema automatiškai įvertina, į kurias paramos formas šeima pretenduoja, ir paskirsto prašymą atitinkamoms institucijoms;
• Skaitmeninė «Mano paramos» aplikacija: 2026 m. lapkričio mėn. veiks nauja mobilioji aplikacija Android ir iOS, kuri suteiks šeimoms realiu laiku prieigą prie visų savo paramos statuso, mokėjimų istorijos, ir tiesioginio bendravimo su socialiniais darbuotojais per video konsultacijas;
• Profesinė reintegracija: per Užimtumo tarnybą įvedama nauja «Antrasis žingsnis» programa — intensyvi karjeros konsultacijos ir profesinio mokymo programa socialinės pašalpos gavėjams, kurie ilgesnį laiką nedirbo. Tikslas — iki 2030 m. sumažinti ilgalaikio bedarbio statuso šeimas iš socialinės pašalpos gavėjų 40 % (palyginus su dabartiniu lygiu).

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos socialinės pašalpos modelis 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už integruotą sistemą, kuri jungia pajamų testavimą, aktyvumo reikalavimą ir paramos paketo užtikrinimą. Modelis cituojamas Pasaulio Banko 2026 m. ataskaitoje «Skurdas Europoje» kaip pavyzdys efektyvios paramos sistemos Centrinės ir Rytų Europos kontekste.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.