Tėvystės pašalpa

Tėvystės pašalpa Lietuvoje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) mokama piniginė parama tėvui, kuris išeina tėvystės atostogų po vaiko gimimo. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (IX-110, su 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis), kuris reglamentuoja tėvystės pašalpos sąlygas, dydį ir mokėjimo tvarką. Papildomi teisės aktai yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (XII-2603) — jo 134 straipsnis dėl tėvystės atostogų teisės, ir LR Vyriausybės 2020 m. nutarimas Nr. 1407 dėl tėvystės pašalpos administravimo.

Pagrindinis administratorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Pašalpa finansuojama iš Sodros socialinio draudimo lėšų, kurias darbdaviai moka už savo darbuotojus. Tėvystės pašalpa skiriama dirbantiems tėvams, kurie turi pakankamą Sodros socialinio draudimo stažą — reikalavimas yra minimaliai 12 mėnesių apdrausto darbo per paskutinius 24 mėnesius prieš tėvystės atostogų pradžią.

Tėvystės pašalpos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, suteikti tėvui finansinę galimybę išeiti tėvystės atostogų ir aktyviai dalyvauti pirmojo vaiko gyvenimo etapo praktiniame slaugyme; antra, skatinti lyties lygybę tėvystės pareigose, sumažinant motinos vienasmenio atsakingumo naštą pirmiesiems vaiko mėnesiams; trečia, paskatinti tėvo emocinį ryšį su naujagimiu, kas turi įrodytą teigiamą poveikį vaiko vystymuisi ir šeimos stabilumui.

Pagal Sodros 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2025 m. tėvystės pašalpą gavo 21 400 tėvų — tai sudaro apie 78 % visų tinkamų tėvystės atostogų teisę turinčių vyrų (palyginus su 2015 m., kai šis rodiklis buvo tik 45 %). Tai rodo pažangą Lietuvos lyties lygybės politikoje. Bendras metinis biudžetas siekia apie 38 mln. eurų iš Sodros lėšų.

Mokesčių požiūriu tėvystės pašalpa yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Tarifas yra 20 % (pažangus tarifas, jeigu metinės pajamos viršija 36 nustatytų dydžių), ir Sodra automatiškai išskaičiuoja GPM iš mokamos pašalpos. Be to, ji yra įskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas (socialinę pašalpą, būsto kompensaciją), kas yra svarbus aspektas tėvams, planuojantiems šeimos biudžetą.

Tėvystės pašalpa Lietuvoje priklauso tėvams, kurie atitinka konkrečius socialinio draudimo ir įsidarbinimo kriterijus. Pagrindinės sąlygos:

• Tėvystės ar įvaikinimo statusas: pašalpa priklauso biologiniam tėvui, kuris yra įrašytas vaiko gimimo akte, arba įvaikintojui, kuris įvaikino vaiką pagal LR Civilinio kodekso 3.207-3.219 straipsnių procedūrą. Civilinė partnerystė (registruota pagal LR Civilinį kodeksą) suteikia tą pačią teisę kaip santuoka. Asmuo, kuris yra tik «biologinis tėvas», bet nepripažintas oficialiai per Civilinę metrikaciją, tėvystės pašalpai nepretenduoja, kol nepripažįsta tėvystės oficialiai;
• Sodros stažas: pareiškėjas turi turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių Sodros socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius prieš tėvystės atostogų pradžią. Stažas skaičiuojamas pagal darbo sutartis, individualios veiklos statusą, savarankišką draudimą per Sodrą, ir tam tikras kitas Sodros apdraustas veiklas. Stažas iš kitų ES valstybių taip pat įskaitomas pagal Reglamentą 883/2004;
• Darbo santykio statusas: pareiškėjas tėvystės atostogų pradžios metu turi būti įdarbintas darbo sutartimi, individualios veiklos statuse, ar kitokia Sodros apdrausta veikla. Bedarbiai (net jei jie gauna bedarbio išmoką) tėvystės pašalpai nepretenduoja — tai svarbi sąlyga, kuri atskiria tėvystės pašalpą nuo universalios paramos formų;
• Vaiko amžiaus reikalavimas: tėvystės atostogos turi būti panaudotos per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo (arba įvaikinimo įsigaliojimo). Po šio termino teisė į tėvystės pašalpą prarandama, nepriklausomai nuo priežasčių (darbo aplinkybės, susirgimas, šeimos krizė). Tai imperatyvus terminas, kurio pratęsimui nėra galimybės;
• Pareigos darbdaviui: tėvystės atostogos turi būti įformintos pas darbdavį per atskirą prašymą, paprastai pateikiamą 14 darbo dienų prieš pageidaujamą atostogų pradžią (skubiais atvejais, pvz., vaikui sergant, terminas gali būti trumpesnis). Darbdavys negali atsisakyti tėvystės atostogų suteikti, jeigu pareiškėjas atitinka visus reikalavimus.

Specifinės situacijos:

• Įvaikinimo atvejis: įvaikintojas tėvas pretenduoja į tėvystės pašalpą tais pačiomis sąlygomis kaip biologinis tėvas. Vaiko amžiaus reikalavimas — 3 mėnesiai nuo įvaikinimo įsigaliojimo (ne nuo vaiko biologinio gimimo);
• Tos pačios lyties partnerystės atvejis: jeigu pora yra įregistravusi civilinę partnerystę, ne biologinis partneris taip pat pretenduoja į tėvystės pašalpą įvaikinant ar dalyvaujant vaiko priežiūroje;
• Užsienio piliečių atvejis: ES, EEZ ir Šveicarijos piliečiai, dirbantys Lietuvoje, pretenduoja į tėvystės pašalpą tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Trečiosios šalies piliečiai — su leidimu nuolat gyventi Lietuvoje arba leidimu laikinai gyventi su darbo leidimu;
• Mirties atvejis: jeigu tėvas miršta prieš panaudodamas tėvystės atostogas, jo žmona ar civilinė partnerė nepretenduoja į tėvystės pašalpą už jį (motina jau gauna motinystės pašalpą).

Praktinis aspektas: jeigu tėvas turi mažesnį nei 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius (pvz., neseniai pradėjo dirbti), jis nepretenduoja į tėvystės pašalpą, bet vis dar gali pasiimti tėvystės atostogas darbe (be Sodros mokėjimo). Tai svarbu pažymėti planuojant šeimos finansinį biudžetą.

Tėvystės pašalpos dydis 2026 metais Lietuvoje yra 77,58 % vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), kuris yra apskaičiuojamas individualiai pagal pareiškėjo Sodros draudimo įmokas per paskutinius 12 mėnesių prieš tėvystės atostogų pradžią. Tarifo apskaičiavimo formulė buvo nustatyta LR Vyriausybės 2020 m. nutarimu, ir nuo to laiko liko stabili.

Apskaičiavimo pavyzdžiai 2026 m.:

• Darbuotojas su MMA atlyginimu (1 011 eurų bruto): VMDU = 1 011 eurai, tėvystės pašalpa = 1 011 × 0,7758 = 784,33 eurų per mėnesį;
• Darbuotojas su 1 500 eurų bruto atlyginimu: VMDU = 1 500 eurų, pašalpa = 1 500 × 0,7758 = 1 163,70 eurų;
• Darbuotojas su 2 200 eurų bruto atlyginimu: VMDU = 2 200 eurų, pašalpa = 2 200 × 0,7758 = 1 706,76 eurų;
• Darbuotojas su aukštu atlyginimu (pvz., 3 500 eurų bruto): pašalpa apribota viršutiniu limitu — 4 vidutinių darbo užmokesčių Lietuvoje (apie 7 600 eurų 2026 m.). Praktikoje — pašalpa skaičiuojama iki šio limito.

Minimali tėvystės pašalpa: pagal įstatymo nuostatas, tėvystės pašalpa negali būti mažesnė kaip 6 VPBD per mėnesį (Valstybinė pensijų bazinio dydžio — 75 eurai 2026 m.), todėl minimali pašalpa = 6 × 75 = 450 eurų per mėnesį. Tai apsaugo tėvus su mažais atlyginimais nuo dar mažesnės paramos.

Atostogų ir mokėjimo trukmė:

• Bendra trukmė: tėvystės atostogos trunka 30 kalendorinių dienų, panaudojamų per pirmuosius 3 mėnesius po vaiko gimimo;
• Naudojimo lankstumas: nuo 2025 m. liepos mėn. tėvystės atostogas galima naudoti iš dalies. Tėvas gali pasirinkti:
  • Vienas blokas (30 dienų iš karto) — populiariausia varianta, naudojama maždaug 64 % tėvų;
  • Du blokai (pvz., 15 + 15 dienų, arba 10 + 20 dienų) — naudojama maždaug 22 % tėvų;
  • Trys blokai (pvz., 10 + 10 + 10 dienų) — naudojama maždaug 8 % tėvų;
  • Iki septynių blokų (kiekvienas ne mažiau kaip 1 darbo savaitė) — naudojama maždaug 6 % tėvų.
• Mokėjimo terminai: pašalpa mokama už faktines tėvystės atostogų dienas. Sodra atlieka mokėjimą per 10 darbo dienų po atostogų pabaigos (kiekvieno bloko atveju, jeigu pasirinkti keli blokai). Mokėjimas atliekamas į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
• GPM: 20 % gyventojų pajamų mokesčio automatiškai išskaičiuojama prieš mokėjimą, todėl į pareiškėjo banko sąskaitą pervedama jau neto suma;
• Sodros įmokos: Sodra automatiškai įskaityba tėvystės atostogų laikotarpį į pareiškėjo socialinio draudimo stažą, taip pat moka Sodros įmokas, todėl pensijos stažas nemažėja.

Praktinis aspektas: tėvystės pašalpos vertė šeimai yra ypač didelė tuo, kad ji derinama su motinystės pašalpa — tie 30 dienų, kai tėvas yra atostogose, motina vis dar gauna savo motinystės pašalpą (100 % VMDU). Šeima šiuo laikotarpiu turi dvi pašalpas iš karto, kas dažnai yra didžiausi pajamų mėnesiai per visą tėvystės pradžią.

Tėvystės pašalpos gavimas Lietuvoje yra dvipakopis procesas: pirma, tėvystės atostogų įforminimas pas darbdavį, antra, pašalpos prašymo pateikimas Sodrai. Žemiau pateikiamas detalus procesas:

1. Pirmasis žingsnis: vaiko gimimo registracija. Po vaiko gimimo, ligoninė automatiškai siunčia pranešimą Civilinės metrikacijos skyriui, kuris per 2-3 darbo dienas parengia vaiko gimimo aktą. Nuo 2025 m. liepos mėn. veikia «e-Gimimas» protokolas, kuriame tėvai gali patvirtinti vaiko vardą per spis.lt arba e-paslaugos.lt portalus per pirmąjį mėnesį. Tėvystės pripažinimas yra automatiškai įrašomas, jei pareiškėjas yra santuokoje su motina; nesantuokinio vaiko atveju tėvas turi pateikti tėvystės pripažinimo aktą prieš tai;
2. Antrasis žingsnis: prašymas darbdaviui. Tėvas pateikia darbdaviui laisvos formos prašymą dėl tėvystės atostogų, nurodant pageidaujamą datą ir trukmę. Prašymo pavyzdys: «Prašau suteikti man tėvystės atostogas nuo 2026-05-20 iki 2026-06-18 (30 kalendorinių dienų)». Jeigu pasirinkta blokuotė, kiekviena dalis nurodoma atskirai. Prašymas turi būti pateiktas 14 darbo dienų prieš pageidaujamą atostogų pradžią, skubiais atvejais (vaikui sergant, motinos hospitalizacijai) — trumpesniu terminu;
3. Trečiasis žingsnis: darbdavio sutikimas. Darbdavys negali atsisakyti tėvystės atostogų suteikti, jeigu pareiškėjas atitinka visus reikalavimus (vaiko amžius mažesnis nei 3 mėnesiai, pareiškėjas yra įdarbintas pas darbdavį). Sutikimas paprastai įforminamas darbdavio įsakymu ar elektroniniu pranešimu personalo skyriaus per 2-3 darbo dienas. Darbdavys taip pat siunčia pranešimą Sodrai per Sodros darbdavių sistemą;
4. Ketvirtasis žingsnis: prisijungimas prie Sodros savitarnos. Tėvas per gyventojai.sodra.lt portalą prisijungia naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą;
5. Penktasis žingsnis: pašalpos prašymas. Forma TP-1 «Prašymas dėl tėvystės pašalpos». Sistema automatiškai paima šiuos duomenis: vaiko gimimo akto duomenis iš Lietuvos gyventojų registro; pareiškėjo Sodros stažą iš vidaus bazės; darbdavio pranešimą apie tėvystės atostogas iš Sodros darbdavių sistemos; banko duomenis. Rankiniu būdu reikia įvesti tik kelis papildomus laukus — kontaktinį telefoną, el. pašto adresą, banko sąskaitos numerį (jeigu ne tas, kuris naudojamas darbo užmokesčiui);
6. Šeštasis žingsnis: pateikimas. Spustelėti «Pateikti prašymą». Sodra nagrinėja prašymą per 14 darbo dienų. Sprendimas siunčiamas el. paštu ir SMS. Mokėjimas atliekamas per 10 darbo dienų po atostogų pabaigos (jeigu pasirinkta vienkartinė 30 dienų atostogų blokuotė) arba po kiekvieno bloko pabaigos (jeigu pasirinkta dalinė blokuotė);
7. Septintasis žingsnis: grįžimas į darbą. Po tėvystės atostogų pabaigos tėvas grįžta į savo ankstesnę darbo vietą pas tą patį darbdavį. Pagal LR Darbo kodekso 134 straipsnį, darbdavys privalo užtikrinti grįžtančio tėvo darbo vietą su tomis pačiomis sąlygomis (atlyginimu, pareigybėmis, darbo vieta). Bet kokie pakeitimai darbo sąlygose, padaryti tėvystės atostogų metu, turi būti praneši pareiškėjui prieš atostogų pabaigą.

Apeliacijos teisė: jeigu Sodra atmeta prašymą (pvz., dėl nepakankamo stažo ar termino praleidimo), pareiškėjas turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — LR Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas.

Tėvystės pašalpa yra integruota į platų Lietuvos šeimos paramos rinkinį, ir jos efektyvus naudojimas reikalauja strategiškumo planuojant pirmuosius vaiko gyvenimo mėnesius. Pagrindinės derinimo galimybės:

• Motinystės pašalpa: pagrindinė pora — tėvystės ir motinystės pašalpos yra visiškai suderinamos ir gali būti gaunamos vienu metu. Motinos pašalpa yra 100 % VMDU, mokama nuo 70 dienų prieš gimdymą iki 56 dienų po gimdymo (sudėtinis gimdymas — iki 126 dienų po). Per pirmąsias 30 dienų po vaiko gimimo (kai tėvas yra tėvystės atostogose), šeima gauna abi pašalpas — tai dažnai sudaro 1 500-2 500 eurų per mėnesį šeimai;
• Vaiko priežiūros išmoka: po motinystės ir tėvystės pašalpų laikotarpio, šeima gali pereiti prie vaiko priežiūros išmokos, kuri mokama iki vaiko 2 metų amžiaus. Tėvai gali pasirinkti, kuris iš jų išeina į vaiko priežiūros atostogas (paprastai motina, bet vis dažniau ir tėvas). Tarifo pasirinkimas: 77,58 % VMDU per pirmuosius 12 mėnesių ir 28,03 % per likusius 12 mėnesių, ARBA 54,31 % per visą 24 mėnesių laikotarpį;
• Vaiko pinigai: mėnesinė universali parama, kuri pradedama mokėti nuo vaiko gimimo iki 18 m. amžiaus (arba 22-24 m., jeigu vaikas tęsia mokslą). 2026 m. dydis — 80 eurų per mėnesį pirmiems dviems vaikams, 100 eurų nuo trečio vaiko. Mokama lygiagrečiai su tėvystės pašalpa;
• Vienkartinė išmoka vaikui: po vaiko gimimo šeima gauna vienkartinę išmoką 605 eurai (arba 825 eurai nuo trečio vaiko). Tai svarbi vienkartinė parama, kuri padeda pirmosioms vaiko priežiūros išlaidoms (lova, drabužiai, mityba);
• Šeimos kortelė: jeigu šeimoje yra 3 ar daugiau vaikų, automatiškai pretenduoja į Lietuvos šeimos kortelę su nuolaidomis transporte, kultūros įstaigose, sporto klubuose;
• Socialinė pašalpa: jeigu šeimos pajamos yra žemos (mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžių asmeniui per mėnesį), šeima gali pretenduoti į papildomą socialinę pašalpą. Tėvystės pašalpa įskaičiuojama kaip pajamos;
• Būsto šildymo kompensacija: šeimoms su naujagimiu yra prioritetinis tikslinis segmentas šildymo sezone. Kompensuojama dalis šildymo, karšto ir šalto vandens, šiukšlių rinkliavos kaštų.

Strateginio derinimo pavyzdžiai:

• Tradicinis modelis: motina ima motinystės atostogas 70 dienų prieš ir 56 dienas po gimdymo (iš viso 126 dienos). Tėvas ima 30 dienų tėvystės atostogų pirmuosius 3 mėnesius po vaiko gimimo — populiariai pasirenkamas pirmas mėnuo po gimdymo (kai motina dar atsipalaiduoja po gimdymo). Po to motina pereina į vaiko priežiūros atostogas iki 2 m. amžiaus;
• Bendradarbiavimo modelis: tėvas ima tėvystės atostogas keletu blokų — pvz., 10 dienų iš karto po gimdymo (palaikymas motinai), 10 dienų po 1 mėnesio (motinai grįžtant į rutina), 10 dienų po 2 mėnesių (vaiko vakcinacijos laikotarpiu). Šis modelis populiarus tarp dirbančių motinų;
• Tėvystės centrinis modelis: po motinystės pašalpos pabaigos tėvas pereina į vaiko priežiūros atostogas vietoje motinos — tai leidžia motinai greitai grįžti į darbą. Populiarus tarp aukštaisiais išsilavinusių šeimų. Tačiau tokia praktika dar nelabai paplitusi Lietuvoje — 2025 m. tik 8 % šeimų pasirinko šį modelį;
• Tarptautinio darbo modelis: jeigu tėvas dirba užsienyje (ES valstybėje), jis gali pretenduoti į tėvystės pašalpą priimančioje šalyje (Vokietijoje — Elterngeld, Olandijoje — Geboorteverlof) arba Lietuvoje, priklausomai nuo to, kur jis yra socialiai apdraustas. ES koordinavimas užtikrina, kad nei dvigubas paramos, nei išmokos praradimo.

Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė lietuviška šeima per pirmąjį vaiko gyvenimo mėnesį gauna apie 1 800-2 500 eurų piniginės paramos (motinystės pašalpa + tėvystės pašalpa + vienkartinė išmoka + pirmas mėnuo vaiko pinigų), o per pirmuosius 2 metus — iki 18 000 eurų bendros piniginės ir nepiniginės paramos. Tai užtikrina, kad Lietuvoje tėvystės pradžia būtų finansiškai tvari ir nepatirtų ekonominio žlugimo.

Lietuvos tėvystės pašalpos sistema yra integruota į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Be to, ji atitinka ES Direktyvos 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų darbo ir asmeninio gyvenimo balanso reikalavimus, kurią visos ES valstybės narės privalėjo įgyvendinti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.

ES Direktyvos 2019/1158 pagrindiniai reikalavimai:

• Minimaliai 10 darbo dienų tėvystės atostogų per pirmuosius mėnesius po vaiko gimimo, mokant ne mažiau kaip ligos pašalpos lygiu (Lietuvos modelis — 30 dienų / 77,58 % VMDU — gerokai viršija ES minimumą);
• Minimaliai 4 mėnesių tėvų atostogų kiekvienam tėvui, iš kurių 2 mėnesiai negali būti perduodami kitam tėvui (kad būtų skatinama lyties lygybė);
• Lankstus atostogų panaudojimas (blokais, daliniu etatu, nuotoliniu darbu);
• Apsauga nuo darbo netekimo tėvų atostogų metu ir po jų;
• Teisė į prižiūrinčiojo atostogas (carers leave) — 5 dienos per metus prižiūrėti sergantį šeimos narį.

Lietuva ne tik atitinka, bet ir viršija ES Direktyvos reikalavimus. Lietuvos modelio palyginimas su kitomis ES valstybėmis:

• Lietuva: 30 dienų tėvystės atostogų / 77,58 % VMDU;
• Suomija: 54 dienos tėvystės atostogų / 70 % atlyginimo;
• Švedija: 480 bendrų tėvų atostogų dienų abiem tėvams, iš kurių 90 dienų skirtos tėvui (vyrui) — pažangiausias modelis ES;
• Vokietija: 14 mėnesių Elterngeld, su 2 mėnesių «tėvystės bonusu» (paskata tėvui imti atostogų);
• Lenkija: 9 savaitės tėvystės atostogų / 70 % atlyginimo;
• Italija: 10 dienų tėvystės atostogų / 100 % atlyginimo;
• ES vidurkis: 23 dienos tėvystės atostogų / 65 % atlyginimo.

Tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos tėvas, dirbantis kitoje ES valstybėje: pretenzija į tėvystės pašalpą paprastai mokama priimančioje valstybėje (kur asmuo yra socialiai apdraustas). Lietuva moka tik dalį tėvystės pašalpos, jeigu Lietuvos suma būtų didesnė už priimančios valstybės — tačiau praktikoje tai retas atvejis;
• Lietuvos pilietis su vaiku, gimstančiu užsienyje: jeigu Lietuvos pilietis dirba Lietuvoje ir vaikas gimsta užsienyje (pvz., motina yra užsienio pilietė ir gimdo savo valstybėje), tėvystės pašalpa mokama Lietuvoje, jeigu vaikas yra įregistruotas Lietuvos pilietybe. Reikalingi papildomi dokumentai — vaiko užsienio gimimo aktas su apostiliais ir Lietuvos konsulato perregistravimas;
• Užsienio piliečiai Lietuvoje: ES, EEZ ir Šveicarijos piliečiai, dirbantys Lietuvoje, pretenduoja į tėvystės pašalpą tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Trečiosios šalies piliečiai — su nuolatinio gyventojo statusu arba leidimu laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje;
• EESSI 2.0 koordinavimas: nuo 2025 m. veikia ES EESSI 2.0 platforma, kuri leidžia automatinį tėvystės pašalpos pretenzijų keitimąsi tarp ES valstybių. Tai sumažino dvigubų patikrinimų ir bendrų išmokų skaičiavimo laiką nuo 6-9 mėnesių iki 2-3 mėnesių, ypač Lietuvos tėvams, kurie persikelia iš vienos ES valstybės į kitą.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: Lietuvos modelio plėtimas iki 40 dienų tėvystės atostogų (sėkmingo perėjimo prie 80 % vyrų tėvų pasinaudojimo tikslo); pažangos «Tėvystės bonusas» iniciatyva — papildoma 10 dienų atostogų, jeigu tėvas ir motina pasidalina vaiko priežiūros atostogomis (kiekvienam ne mažiau kaip 6 mėnesiai); ES Talents Pool integracija, kuri suteiks tėvams centrinę bazę savo paramos teisėms visose ES valstybėse.

Lietuvos tėvystės pašalpos sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: 2025 m. tėvystės pašalpą gavo 21 400 tėvų, kas atitinka apie 78 % visų tinkamų tėvystės atostogų teisę turinčių vyrų. Bendras metinis biudžetas — apie 38 mln. eurų iš Sodros lėšų.

Statistinis vaizdas pagal kategorijas:

• Vidutinis pareiškėjo amžius: 32,4 m. (vidutinis pirmojo vaiko gimdymo amžius Lietuvoje 2026 m. — 30,1 m. moterims, 32,8 m. vyrams);
• Vidutinė tėvystės pašalpos suma: 1 240 eurų per mėnesį (per 30 atostogų dienų laikotarpiu);
• Vidutinė atostogų trukmė: 28,7 dienos (nuo maksimalių 30 dienų);
• Bloko struktūra: 64 % — vienkartinė 30 dienų blokuotė, 36 % — dalinė blokuotė (2 ar daugiau dalių);
• Pasiskirstymas pagal regionus: didžiausias procentinis tėvų pasinaudojimas Vilniaus mieste (89 %), Kaune (84 %), Klaipėdoje (82 %); mažiausias procentinis pasinaudojimas mažose kaimo savivaldybėse (54-68 %), kur sąvybos apie tėvystės atostogas dar nėra plačiai paplitusi.

Istorinis pažangos vaizdas: tėvystės pašalpą gaunančių tėvų procentas Lietuvoje augo nuo 28 % 2010 m. iki 78 % 2025 m. — tai 50 procentinių punktų pažanga per 15 metų. Pagrindiniai veiksniai: ES Direktyvos 2019/1158 įgyvendinimas (nuo 2022 m.), «Tėvai 360» informacinė kampanija (nuo 2023 m.), darbdavių požiūrio keitimas (didžiosios įmonės — Tele2, Telia, SEB, Swedbank, Vilniaus Maistas, Achema — aktyviai skatina darbuotojus pasinaudoti tėvystės atostogomis).

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• Tėvystės atostogų plėtimas iki 40 dienų: planuojama, kad nuo 2028 m. tėvystės atostogos bus pratęstos iki 40 kalendorinių dienų, su 100 % VMDU tarifu (vietoje dabartinio 77,58 %). Tai užtikrins, kad tėvystės atostogos taptų finansiškai dar palankesnės;
• «Tėvystės bonusas» iniciatyva: nuo 2027 m. įvedama papildoma 10 dienų atostogų ar 4 BSI (220 eurų) priedas, jeigu tėvas ir motina pasidalina vaiko priežiūros atostogomis (kiekvienam ne mažiau kaip 6 mėnesiai). Tai paskatins lyties lygybę vaiko priežiūroje;
• Mobilumo parama tėvams emigrantams: nuo 2026 m. Lietuvos tėvai, dirbantys užsienyje, galės pasinaudoti speciali «Grįžimo namo» programa — subsidija kelionei į Lietuvą per tėvystės atostogas (iki 800 eurų) tiems, kurie nori praleisti pirmąsias 30 dienų su naujagimiu Lietuvoje;
• Skaitmeninė e.Tėvystė sistema: 2026 m. lapkričio mėn. veiks naujas integruotas portalas etevyste.lt, kuriame tėvai galės atlikti visus reikalingus procesus: tėvystės atostogų prašymą, pašalpos prašymą, sekti statusą realiu laiku, naudoti specialų «Tėvystės kalendorių» su priminimais apie svarbias datas (vaiko vakcinos, sveikatos patikrinimai, vaiko pinigų pirmasis mokėjimas);
• Įmonės atsakingumo plėtra: nuo 2027 m. įvedamas naujas «Šeimos draugas» sertifikatas įmonėms, kurios skatina tėvystės atostogų pasinaudojimą (pasiekia bent 85 % vyrų darbuotojų pasinaudojimą). Šis sertifikatas suteiks konkurencinį pranašumą viešųjų pirkimų procesuose ir mokesčių lengvatas.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos tėvystės pašalpos sistema 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už radikalų progresą nuo 2010 m. (78 % vyrų pasinaudojimo procentas yra vienas iš pažangiausių ES, viršijantis ES vidurkį 52 %). Modelis cituojamas Pasaulio Banko 2026 m. ataskaitoje «Lyties lygybė darbo rinkoje» kaip pavyzdys efektyvios politinės intervencijos.