Vaiko pinigai

Vaiko pinigai (oficialus pavadinimas — universali išmoka vaikui) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) mokama universali piniginė parama Lietuvos vaikams. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin. 1994, Nr. 89-1706, su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl dydžio indeksavimo), kuris reglamentuoja vaiko pinigų sistemą, dydžius, gavimo sąlygas ir administravimo tvarką. Sistema buvo įvesta 2018 m. sausio 1 d., pakeičiant ankstesnę pajamomis pagrįstą «šeimos pašalpos» sistemą.

Pagrindinis administratorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Vaiko pinigai finansuojami iš valstybės biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutės. Skirtingai nei dauguma kitų socialinės paramos formų, vaiko pinigai yra universali parama, kuri neatitinka pajamų ar turto testavimo — visi Lietuvoje deklaruoti vaikai gauna paramą nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties.

Vaiko pinigų paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, suteikti tiesioginę finansinę paramą visoms šeimoms su vaikais, padedant padengti vaikų priežiūros, ugdymo ir laisvalaikio kaštus; antra, sumažinti vaikų skurdo riziką (vienas iš svarbiausių vyriausybės socialinės politikos prioritetų); trečia, paskatinti demografinį augimą per finansinę pripažinimą šeimoms, kurios augina vaikus.

Pagal Sodros 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2026 m. vaiko pinigus gauna apie 465 000 vaikų (visi vaikai iki 18 m., taip pat ir mokslą tęsiantys paaugliai iki 22-24 m.). Bendras metinis biudžetas siekia apie 462 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kas yra viena didžiausių šeimos paramos formų pagal apimtį Lietuvoje.

Mokesčių požiūriu vaiko pinigai yra visiškai neapmokestinami pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jie neįskaičiuojami kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas, nors socialinės pašalpos atveju, jei vaiko pinigai per vieną asmenį viršija 200 eurų, jie gali būti įskaičiuojami. Vaiko pinigų sąskaitos savininkas yra tėvas ar globėjas (ne vaikas, kol nesukaks pilnametystės), tačiau paskirtis yra vaiko poreikiai.

Vaiko pinigai Lietuvoje priklauso plačiajam vaikų ratui pagal aiškius, paprastus kriterijus. Pagrindinės sąlygos:

• Vaiko pilietybės reikalavimas: vaiko pinigai priklauso vaikams, kurie yra Lietuvos piliečiai arba kitos ES, EEZ, Šveicarijos piliečiai su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, arba trečiosios šalies piliečiai su leidimu nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinosios apsaugos statusu (pvz., Ukrainos pabėgėliai);
• Vaiko gyvenamosios vietos reikalavimas: vaikas turi būti registruotas Lietuvos gyventojų registre kaip nuolatinis gyventojas. Vaikai, kurie nuolat gyvena užsienyje (net jei jie yra Lietuvos piliečiai), paprastai nepretenduoja į vaiko pinigus, išskyrus ES Reglamento 883/2004 koordinavimo atvejais (kai vienas iš tėvų dirba Lietuvoje);
• Vaiko amžiaus reikalavimas: vaiko pinigai mokami nuo gimimo dienos iki vaiko 18 m. amžiaus. Po 18 m. mokamas pratęsimas, jeigu vaikas tęsia mokslą dieninėse studijose:
  • Iki 22 m. — jeigu mokosi profesinio mokymo įstaigoje arba bendrojo ugdymo gimnazijoje;
  • Iki 24 m. — jeigu mokosi aukštojoje mokykloje (universitete, kolegijoje).
• Pareiškėjo statusas: vaiko pinigus gauna tas iš tėvų (ar globėjų), kuris yra įformintas vaiko teisėtu globėju ir pateikia prašymą per Sodros savitarną. Tai paprastai motina, bet gali būti ir tėvas, jeigu šeima taip pasirinko. Vaikas neperima pinigų į savo banko sąskaitą, kol nesukaks 16-18 m. amžiaus (gali būti susitarta atskirai);
• Tik vienas tėvas vienu metu: vaiko pinigai mokami tik vienam iš tėvų, tas tas, kuris pirmas pateikė prašymą. Tėvai gali susitarti dėl pakeitimo — per Sodros savitarną pateikiama nauja paraiška, ir mokėjimas perduodamas kitam tėvui per 30 dienų.

Kas nepriklauso:

• Vaikai, kurie nuolat gyvena užsienyje (ne ES) — net jei Lietuvos piliečiai;
• Vaikai, kurie užsienio mokykloje yra atskirti nuo Lietuvos švietimo sistemos — pratęsimas iki 22-24 m. amžiaus netaikomas užsienio mokymo institucijoms (išskyrus ES Reglamento išimtis);
• Vaikai, kurie patys jau yra įsidarbinę pilnu etatu ir gauna daugiau nei 2 VRP pajamas per mėnesį — nors tai yra reta situacija;
• Vaikai, kuriems panaikinta tėvystė ir nustatyta valstybinė globa — tokiu atveju vaiko pinigai mokami globos įstaigai (ne biologiniams tėvams);
• Vaikai, kurie nuolat gyvena globos namuose ar institucinėje globoje — vaiko pinigai mokami institucijai, kuri rūpinasi vaiko gyvenimo sąlygomis.

Specialiose situacijose:

• Globotiniai: globėjai gauna vaiko pinigus tokia pat tvarka kaip biologiniai tėvai. Tai derinama su globos išmoka;
• Įvaikinti vaikai: įvaikintojai gauna vaiko pinigus nuo įvaikinimo įsigaliojimo dienos;
• Atsisakytas tėvystės ir paskirta globa: vaiko pinigai mokami globėjui ar globos įstaigai;
• Mišri šeima (vienas tėvas Lietuvos pilietis, kitas — užsienietis): vaiko pinigai mokami, jei vaikas yra Lietuvos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje;
• Karinė tarnyba ar darbas užsienyje: jeigu vienas iš tėvų yra užsienio karinėje tarnyboje ar darbo komandiruotėje, vaiko pinigai mokami toliau, jeigu šeima išlaiko Lietuvos gyvenamąją vietą.

Vaiko pinigų dydžiai 2026 metais Lietuvoje yra suderinti su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiu ir indeksuojami kasmet sausio 1 d. Sistema apima pagrindinį (universalų) dydį ir papildomus padidintus dydžius tam tikroms šeimų kategorijoms.

Pagrindinis (universalus) dydis:

• Pirmiems dviem vaikams: 80 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką (2026 m. lygmenyje);
• Nuo trečio vaiko: 100 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką;
• Indeksavimas: dydis indeksuojamas kasmet sausio 1 d. pagal infliacijos rodiklį ir minimaliosios mėnesinės algos pokyčius. 2026 m. dydžiai yra apie 8 % didesni nei 2024 m.

Papildomi dydžiai tam tikroms kategorijoms:

• Daugiavaikės šeimos (3+ vaikai): automatiškai padidintas tarifas trečiajam ir paskesniems vaikams (100 eurų vietoje 80 eurų);
• Mažas pajamas gaunančios šeimos: jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 2 VRP (466 eurai 2026 m.), papildomas tarifas — 140 eurų per mėnesį už pirmus du vaikus ir 180 eurų nuo trečio vaiko;
• Neįgalūs vaikai: papildomi 50 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką su NDNT pažyma (nepriklausomai nuo negalios lygio). Tai sudaroma su pagrindiniu tarifu;
• Globotiniai: globos atveju vaiko pinigai mokami globėjui standartinėmis taisyklėmis. Be to, mokama atskira globos išmoka, kuri papildo vaiko pinigus.

Konkrečių situacijų pavyzdžiai 2026 m.:

• Šeima su 1 vaiku (vidutinės pajamos): 80 eurų per mėnesį;
• Šeima su 2 vaikais (vidutinės pajamos): 80 + 80 = 160 eurų per mėnesį;
• Šeima su 3 vaikais (vidutinės pajamos): 80 + 80 + 100 = 260 eurų per mėnesį;
• Šeima su 4 vaikais (vidutinės pajamos): 80 + 80 + 100 + 100 = 360 eurų per mėnesį;
• Mažas pajamas gaunanti šeima su 2 vaikais: 140 + 140 = 280 eurų per mėnesį;
• Mažas pajamas gaunanti daugiavaikė šeima (5 vaikai): 140 + 140 + 180 + 180 + 180 = 820 eurų per mėnesį;
• Šeima su neįgaliu vaiku (1 vaikas): 80 + 50 = 130 eurų per mėnesį;
• Mažas pajamas gaunanti šeima su neįgaliu vaiku ir 2 sveikais vaikais: 140 + 140 + (140 + 50) = 470 eurų per mėnesį.

Padidintų dydžių automatinis mokėjimas: jeigu šeima jau gauna socialinę pašalpą arba būsto šildymo kompensaciją, padidintas vaiko pinigų tarifas mokamas automatiškai — nereikia papildomo prašymo. Sodra automatiškai patikrina šeimos pajamų lygį per SPIS sistemą ir koreguoja vaiko pinigų tarifą.

Mokėjimo tvarka:

• Mokėjimo dažnumas: vaiko pinigai mokami kas mėnesį, paprastai iki einamojo mėnesio 25 dienos, į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
• Mokėjimo pradžia: pradedama nuo vaiko gimimo mėnesio (atgaline data nuo prašymo pateikimo dienos);
• Mokėjimo pabaiga: tęsiama iki vaiko 18 m. amžiaus, su pratęsimu iki 22-24 m. mokslo tęsimo atveju;
• Indeksavimas: dydžiai indeksuojami automatiškai — nereikia naujo prašymo pareiškėjui;
• Banko sąskaitos pakeitimas: jeigu pareiškėjas nori pakeisti banko sąskaitą, jis tai gali padaryti per Sodros savitarną — pakeitimas įsigalioja per 3 darbo dienas.

Vaiko pinigų prašymo pateikimo procesas Lietuvoje yra labai paprastas, ypač po 2024 m. modernizacijos. Sistema yra integruota su Lietuvos gyventojų registru ir Civilinės metrikacijos skyriumi, todėl daugumai duomenų jokio rankinio įvedimo nereikia. Procesas:

1. Pirmasis žingsnis: vaiko gimimo registracija. Po vaiko gimimo, ligoninė automatiškai siunčia pranešimą Civilinės metrikacijos skyriui per «e-Gimimas» protokolą. Vaikas yra registruojamas Lietuvos gyventojų registre per 2-3 darbo dienas, ir tėvai gauna pranešimą su vaiko asmens kodu;
2. Antrasis žingsnis: prisijungimas prie Sodros savitarnos. Pareiškėjas (paprastai motina) per gyventojai.sodra.lt portalą prisijungia naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Alternatyviai, prašymą galima pateikti per spis.lt arba per savivaldybės socialinės paramos skyrių (mažiau dažnai naudojama);
3. Trečiasis žingsnis: prašymo formos pildymas. Pasirinkite «Pateikti prašymą dėl vaiko pinigų». Forma VP-1 «Prašymas dėl vaiko pinigų». Sistema automatiškai paima šiuos duomenis: pareiškėjo asmens duomenis iš Lietuvos gyventojų registro; vaiko duomenis iš gyventojų registro; pareiškėjo ir vaiko giminystės ryšį; banko sąskaitos numerį (IBAN), jeigu jis jau įvestas Sodros sistemoje. Rankiniu būdu reikia įvesti tik kontaktinį telefoną ir el. pašto adresą;
4. Ketvirtasis žingsnis: pateikimas. Spustelėti «Pateikti prašymą». Sodra nagrinėja prašymą per 14 darbo dienų. Sprendimas siunčiamas el. paštu ir SMS. Jeigu prašymas pateikiamas per 6 mėnesius po vaiko gimimo, mokėjimai pradedami atgaline data nuo vaiko gimimo mėnesio;
5. Penktasis žingsnis: pirmasis mokėjimas. Po teigiamo sprendimo pirmasis mokėjimas atliekamas per 5 darbo dienas į pareiškėjo banko sąskaitą. Jeigu prašymas pateiktas atgaline data, pirmasis mokėjimas apima kelis mėnesius (nuo vaiko gimimo iki sprendimo);
6. Šeštasis žingsnis: automatinis tęsimas. Po pirmojo prašymo pateikimo, vaiko pinigai mokami automatiškai kas mėnesį iki vaiko 18 m. amžiaus — jokio papildomo prašymo nereikia. Sistema automatiškai sustabdo mokėjimą, kai vaikui sukanka 18 m., ir laukia pareiškėjo veiksmų dėl mokslo tęsimo patvirtinimo;
7. Septintasis žingsnis: pratęsimas mokslo tęsimui. Vaikui sulaukus 18 m. amžiaus, jeigu jis tęsia mokslą dieninėse studijose, pareiškėjas (arba pats vaikas, jeigu jam jau yra 18 m.) pateikia prašymą dėl vaiko pinigų pratęsimo per Sodros savitarną. Reikalingas dokumentas — mokslo įstaigos pažymėjimas apie vaiko mokslo statusą (paprastai automatiškai per Lietuvos studentų registrą arba Mokinių registrą);
8. Aštuntasis žingsnis: kasmetinis mokslo statusas patvirtinimas. Po pirmojo pratęsimo, vaiko pinigai tęsiami iki 22 ar 24 m. amžiaus, su kasmetiniu mokslo statuso patvirtinimu (paprastai automatiškai iš Lietuvos studentų ar mokinių registro — jokio papildomo pareiškėjo veiksmo nereikia).

Specialios situacijos:

• Tėvystės pakeitimas: jeigu tėvai persikvalifikuoja dėl skyrybų, smurto, ar pasikeitusios šeimos situacijos, naują prašymą gali pateikti kitas tėvas ar globėjas. Pakeitimas įsigalioja per 30 dienų;
• Globos atvejis: jeigu vaikas paskiriamas globai, vaiko pinigai automatiškai perduodami globėjui per 30 dienų po globos sprendimo įsigaliojimo. Sodra automatiškai paima globos informaciją iš VVTAĮT globos registro;
• Banko sąskaitos pakeitimas: pakeitimas atliekamas per Sodros savitarną, įsigalioja per 3 darbo dienas;
• Užsienio piliečių vaikai: ES, EEZ, Šveicarijos piliečių vaikai pretenduoja į vaiko pinigus tomis pačiomis sąlygomis. Trečiosios šalies piliečių vaikai — tik su leidimu nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinosios apsaugos statusu.

Apeliacijos teisė: jeigu Sodra atmeta prašymą, pareiškėjas turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — LR Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas.

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko pinigus Lietuvoje. Šie klausimai apibendrina Sodros 2025-2026 m. klientų aptarnavimo skyriaus statistikos pagrindą.

K: Ar galima gauti vaiko pinigus, jei vaikas gyvena užsienyje?

A: Bendrai — ne. Vaiko pinigai mokami tik vaikams, kurie yra registruoti Lietuvos gyventojų registre kaip nuolatiniai gyventojai. Tačiau yra svarbi išimtis ES darbo migrantams pagal Reglamentą 883/2004 — jeigu vienas iš tėvų dirba Lietuvoje, o kitas su vaiku gyvena kitoje ES valstybėje, Lietuva moka diferencialinę kompensaciją. Pagrindinė pareiga — vaiko pinigai mokami gyvenamosios šalies. Jeigu Lietuvos vaiko pinigų suma būtų didesnė, Lietuva moka tarpą.

K: Ar pinigus galima gauti tėvas ir motina vienu metu?

A: Ne. Mokama tik vienam iš tėvų — tas, kuris pirmas pateikia prašymą. Praktikoje motina dažniausiai pateikia prašymą, bet tai gali būti ir tėvas. Tėvai gali susitarti dėl pakeitimo bet kuriuo metu — per Sodros savitarną pateikiama nauja paraiška, ir mokėjimas perduodamas kitam tėvui per 30 dienų.

K: Ar vaiko pinigai apmokestinami GPM?

A: Ne, vaiko pinigai yra visiškai neapmokestinami pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Be to, jie neįskaičiuojami kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas (su tam tikrais išimtimis socialinės pašalpos atveju).

K: Ar šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, gauna ir vaiko pinigus?

A: Taip, šios paramos formos yra visiškai nesusijusios — šeima gauna abi paramos formas vienu metu. Be to, mažas pajamas gaunančioms šeimoms taikomas padidintas vaiko pinigų tarifas (140 eurų vietoje 80 eurų pirmiems dviems vaikams, 180 eurų vietoje 100 eurų nuo trečio vaiko).

K: Iki kelių metų amžiaus mokami vaiko pinigai?

A: Iki vaiko 18 m. amžiaus, su pratęsimu iki 22 m. (jeigu mokosi profesinio mokymo įstaigoje ar gimnazijoje) arba 24 m. (jeigu mokosi aukštojoje mokykloje — universitete, kolegijoje). Mokslo tęsimo statusas tikrinamas kasmet automatiškai per Lietuvos studentų ar mokinių registrą.

K: Kas atsitinka, jeigu vaikas išvyksta gyventi į užsienį?

A: Jeigu vaikas išvyksta nuolat gyventi į užsienį (panaikina Lietuvos gyvenamąją vietą), vaiko pinigai sustabdomi. Tačiau jeigu išvykimas yra laikinas (atostogos, mokymai, komandiruotė iki 6 mėnesių), mokėjimas tęsiamas. Pareiškėjas privalo informuoti Sodrą apie ilgalaikę išvykimą per 14 dienų.

K: Ar globotiniai gauna vaiko pinigus?

A: Taip, vaiko pinigai mokami globėjui pagal standartines taisykles. Be to, globotiniai gauna ir globos išmoką, kuri papildomai prie vaiko pinigų užtikrina vaiko priežiūros kaštus.

K: Kas atsitinka, jeigu vaikas pradeda dirbti?

A: Jeigu vaikas (paprastai 16-18 m. paauglys) pradeda dirbti pilnu etatu ir uždirba daugiau nei 2 VRP per mėnesį, vaiko pinigai gali būti sustabdyti. Tačiau dalinis darbas (vasaros darbas, mokyklinis užimtumas) nesustabdo vaiko pinigų.

K: Ar vaiko pinigai indeksuojami?

A: Taip, dydžiai indeksuojami kasmet sausio 1 d. pagal infliacijos rodiklį ir minimaliosios mėnesinės algos pokyčius. 2026 m. dydžiai (80/100 eurų) yra apie 8 % didesni nei 2024 m. (74/92 eurai).

K: Kaip vaiko pinigai paskirstomi tarp tėvų po skyrybų?

A: Po skyrybų vaiko pinigai mokami tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas. Jeigu vaikas pasiskirsto tarp tėvų pagal dalyvaujamosios globos planą, paramos paskirstymas atliekamas pagal tėvų susitarimą arba teismo sprendimą.

K: Kas atsitinka, jeigu pareiškėjas pamirš informuoti Sodrą apie tam tikrus pokyčius?

A: Jeigu pareiškėjas slepia informaciją apie šeimos sudėties pokyčius, vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, ar kitus svarbius faktus, Sodra gali pareikalauti grąžinti nepagrįstai gautas išmokas. Sankcijos gali siekti iki 200 % nepagrįstai gautų išmokų sumos, ir baudžiamųjų atvejais — iki 2 metų be vaiko pinigų.

Lietuvos vaiko pinigų sistema yra integruota į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004. Tai svarbu Lietuvos šeimoms, kurios dirba ar gyvena užsienyje, ir užsienio piliečių šeimoms, kurios atvyko gyventi į Lietuvą.

Lietuvos modelio palyginimas su kitomis ES valstybėmis:

• Lietuva: 80-100 eurų per vaiką (universalus), iki 180 eurų mažas pajamas gaunančioms šeimoms;
• Vokietija: Kindergeld — 250 eurų per vaiką (vienas iš didžiausių ES);
• Suomija: Lapsilisä — 105 eurai pirmiems vaikams, 174 eurai trečiajam, plius papildomi priedai vienai motinai;
• Švedija: Barnbidrag — 1 250 SEK = 110 eurų per vaiką, plius didelis bonusas daugiavaikėms šeimoms;
• Olandija: Kinderbijslag — 280-340 eurų per ketvirtį (apie 90-110 eurų per mėnesį) priklausomai nuo vaiko amžiaus;
• Estija: Peretoetus — 80 eurų pirmiems dviems vaikams, 100 eurų trečiajam, plius bonusai vienoms motinoms ir daugiavaikėms;
• Latvija: Ġimenes valsts pabalsts — 25 eurai pirmiems dviems, 50 eurai trečiajam (žemiausias ES);
• Lenkija: Rodzina 500+ — 500 PLN = 110 eurų per vaiką (visiems vaikams);
• Prancūzija: Allocations familiales — mokamos tik nuo antro vaiko (138 eurai dviems, 315 eurai trims);
• Italija: Assegno Unico Universale — 50-189 eurai per vaiką priklausomai nuo šeimos pajamų;
• ES vidurkis: 100-150 eurų per vaiką per mėnesį (Vakarų ES); 50-100 eurų (Centrinė ir Rytų ES).

Tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pilietis, dirbantis kitoje ES valstybėje, su vaiku Lietuvoje: pavyzdys — tėvas dirba Vokietijoje, motina su vaiku gyvena Lietuvoje. Lietuva moka vaiko pinigus motinai (kaip pagrindinė valstybė, kur vaikas gyvena), o Vokietija — diferencialinį skirtumą su Kindergeld. Vokietijos Kindergeld yra 250 eurų, Lietuvos vaiko pinigai — 80 eurų, todėl Vokietija moka 170 eurų papildomai per Vokietijos sistemą;
• Lietuvos pilietis, su šeima gyvena kitoje ES valstybėje: vaiko pinigai mokami priimančios šalies (kur šeima gyvena), o Lietuva pretenzijos nereiškia. Tačiau jeigu vienas iš tėvų dirba Lietuvoje, Lietuva moka diferencialinį skirtumą per EESSI 2.0 platformą;
• Mišri šeima: jeigu vienas tėvas yra Lietuvos pilietis, kitas — kitos ES valstybės pilietis, ir jie gyvena Lietuvoje su vaiku, Lietuva moka vaiko pinigus tomis pačiomis sąlygomis;
• Ukrainos pabėgėliai: nuo 2022 m. balandžio mėn. Ukrainos vaikai su laikinosios apsaugos statusu pretenduoja į Lietuvos vaiko pinigus tomis pačiomis sąlygomis. Iki 2026 m. balandžio apie 12 400 Ukrainos vaikų gauna vaiko pinigus Lietuvoje (apie 28 % visų Ukrainos vaikų Lietuvoje);
• EESSI 2.0 koordinavimas: nuo 2025 m. veikia ES EESSI 2.0 platforma, kuri leidžia automatinį vaiko pinigų pretenzijų keitimąsi tarp ES valstybių. Tai sumažino dvigubų patikrinimų laiką nuo buvusių 6-9 mėnesių iki 2-3 mėnesių.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: universalaus tarifo didinimas iki 120 eurų pirmiems dviems vaikams ir 150 eurų nuo trečio vaiko; pratęsimas iki 25 m. amžiaus aukštajame moksle (vietoje dabartinių 24 m.); nauja kategorija «Skurdo prevencija» — padidintas tarifas šeimoms, kurios atitinka ES vaiko skurdo kriterijus; ir integracija su ES Vaiko garantija (European Child Guarantee), kuri reikalauja, kad iki 2030 m. visi rizikos grupės vaikai (skurde gyvenantys, neįgalūs, globos atveju, pabėgėliai) gautų visapusišką paramos paketą.

Vaiko pinigai yra viena iš daugelio paramos formų, kurias gauna Lietuvos šeimos su vaikais. Pilnas šeimos paramos paketas apima:

• Vienkartinė išmoka gimus vaikui: 605 eurai (arba 825 eurai nuo trečio vaiko) vienkartinis pavedimas po vaiko gimimo;
• Motinystės pašalpa: Sodros išmoka motinai 126 dienoms (70 prieš + 56 po gimdymo), 100 % VMDU. Sudėtinio gimdymo atveju — iki 196 dienų. Mokama lygiagrečiai su vaiko pinigais;
• Tėvystės pašalpa: Sodros išmoka tėvui 30 dienų per pirmuosius 3 mėnesius po vaiko gimimo, 77,58 % VMDU. Mokama lygiagrečiai;
• Vaiko priežiūros išmoka: Sodros išmoka iki vaiko 2 m. amžiaus, 54-77,58 % VMDU (priklausomai nuo pasirinktos formulės). Mokama lygiagrečiai su vaiko pinigais;
• Šeimos kortelė: jeigu šeimoje yra 3+ vaikų arba neįgalus vaikas, automatiškai pretenduoja į Lietuvos šeimos kortelę su nuolaidomis transporte, kultūros įstaigose, sporto klubuose;
• Mokinio nemokamas maitinimas: nuo vaiko priešmokyklinio ugdymo iki 4 klasės — universalus modelis (visiems). Nuo 5 klasės iki 12 klasės — pagal pajamų testą (mažas pajamas gaunančioms šeimoms);
• Socialinė pašalpa: mažas pajamas gaunančioms šeimoms, pagal 1,5 VRP ribą;
• Būsto šildymo kompensacija: mažas pajamas gaunančioms šeimoms, pagal 2 VRP ribą (platesnė nei socialinės pašalpos);
• Globos išmoka: globotiniams, papildomai prie vaiko pinigų. Globos išmoka 2026 m. yra 220-275 eurų per mėnesį priklausomai nuo vaiko amžiaus;
• Slaugos pašalpa: jeigu vaikas turi sunkią negalią su slaugos poreikiu, mokama 277-446 eurų per mėnesį;
• Lopšelio-darželio prieiga: nuo vaiko 1 m. amžiaus, su prioritetiniu priėmimu daugiavaikėms šeimoms. Mokesčiai paprastai subsidijuojami (40-70 % nuolaida);
• Vaikų sveikatos paslaugos: nemokamas privalomasis sveikatos draudimas per Valstybinę ligonių kasą, nemokama vakcinacijos programa pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos kalendorių, nemokami profilaktiniai patikrinimai, nemokama odontologinė pagalba iki 18 m. amžiaus;
• Mokyklos reikmenų parama: rugsėjo mėn. mažas pajamas gaunančioms šeimoms ar daugiavaikėms suteikiama vienkartinė tikslinė parama mokyklos reikmenims (50-100 eurų vaikui);
• Užimtumo kuponai: vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų suteikiama nemokama prieiga prie sporto klubų, muzikos mokyklų, dailės būrelių per savivaldybės kuponų programą (150-300 eurų per metus vaikui);
• Vaikų vasaros stovyklos: prioritetinis priėmimas mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Daugumai vasaros stovyklų suteikiama nemokama vieta arba subsidijuotas mokestis;
• Psichologinė pagalba: nemokamos psichologinės konsultacijos vaikams ir tėvams per Valstybinį psichikos sveikatos centrą, savivaldybės šeimos centrus, NVO (Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius);
• Nakvynės parama: jeigu šeima patyrė smurtą ar krizinę situaciją, prieinama nemokama saugaus apgyvendinimo paslauga per Specializuotos pagalbos centro tinklą (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kt. miestuose).

Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė lietuviška šeima su 2 vaikais (vienas vaikas iki 3 m., kitas mokyklinio amžiaus) 2026 m. gauna apie 650-950 eurų per mėnesį piniginės paramos (vaiko pinigai 160 + motinystės/vaiko priežiūros išmoka, jei aktualu + galimai socialinė pašalpa + būsto kompensacija) plius nepiniginių paslaugų paketą (sveikatos paslaugos, lopšelio-darželio subsidijos, mokyklos maitinimas, mokyklos reikmenys, užimtumo kuponai), kurio rinkos vertė siekia dar 300-500 eurų per mėnesį. Tai užtikrina reikšmingą šeimos biudžeto papildymą, padedantį užtikrinti vaikų gerovę.

Vaiko pinigai yra centrinis ir simbolinis elementas Lietuvos šeimos paramos politikoje — jie užtikrina, kad visos šeimos su vaikais gauna tiesioginę finansinę pagalbą nepriklausomai nuo pajamų lygio, kas yra reikšmingas demokratinės valstybės principas. Sistema, sukurta 2018 m., per 8 metus tapo neginčytinai integrali Lietuvos socialinės politikos dalis ir, planuojama, bus dar plečiama iki 2030 m.