Ligos pašalpa

Ligos pašalpa Lietuvoje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) mokama piniginė parama dirbantiems asmenims, kurie laikinai negali dirbti dėl ligos, traumos ar kito sveikatos sutrikimo. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (IX-110, su 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis), kuris reglamentuoja ligos pašalpos sąlygas, dydžius ir mokėjimo tvarką. Papildomi teisės aktai yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (XII-2603) — jo 138 straipsnis dėl darbuotojo ligos teisės, ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. įsakymas dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo (ENP) administravimo.

Pagrindinis administratorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), o nedarbingumo pažymėjimą išduoda medicinos gydytojai per Elektroninių sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros (ESPBI) sistemą — espbi.lt. Pašalpa finansuojama iš Sodros socialinio draudimo lėšų, kurias darbdaviai moka už savo darbuotojus.

Ligos pašalpos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, suteikti dirbantiems asmenims finansinę apsaugą sveikatos krizių metu, kad jie galėtų gydytis be papildomo finansinio streso; antra, sumažinti viruso išplitimą darbo vietose (skatindami sergančius darbuotojus likti namuose); trečia, užtikrinti darbuotojo darbo vietos išlaikymą per nedarbingumo laikotarpį.

Pagal Sodros 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2025 m. ligos pašalpą gavo apie 684 000 darbuotojų (apie 48 % dirbančiųjų). Bendras metinis biudžetas siekia apie 412 mln. eurų iš Sodros lėšų. Vidutinė nedarbingumo trukmė — 8,2 dienos vienam atvejui, vidutinė pašalpos suma — 380 eurų.

Mokesčių požiūriu ligos pašalpa yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Tarifas yra 20 %, ir Sodra automatiškai išskaičiuoja GPM iš mokamos pašalpos. Be to, ji yra įskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas.

Nedarbingumo pažymėjimą Lietuvoje išduoda gydytojas elektroniniu būdu per ESPBI sistemą (Elektroninių sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra). Nuo 2017 m. lapkričio mėn. popierinis nedarbingumo pažymėjimas yra panaikintas, ir visi pažymėjimai išduodami tik elektroniniu būdu. Tai užtikrina greitą administravimą ir minimalų popierinio dokumentų tvarkymo apkrovimą.

Procesas:

1. Vizitas pas gydytoją: pacientas kreipiasi į savo šeimos gydytoją arba specialistą (su gydytojo siuntimu, jei reikalinga konsultacija ar specializuotas gydymas). Gydytojas atlieka apžiūrą, diagnozuoja ligą ir nustato nedarbingumo trukmę pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl konkrečių ligų;
2. ENP išdavimas: gydytojas tiesiogiai elektroninėje ESPBI sistemoje suformuoja nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas diagnozę pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM), nedarbingumo pradžios ir pabaigos datas, gydymo rekomendacijas, kitus svarbius duomenis. Pažymėjimas elektroniniu būdu pasirašomas gydytojo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir patalpinamas pacientės elektroninėje sveikatos byloje (e.sveikatos byla);
3. Automatinis pranešimas Sodrai ir darbdaviui: ESPBI sistema automatiškai (per kelias minutes) pranešama Sodrai apie nedarbingumo pažymėjimą, ir tiesiogiai darbdaviui per Sodros darbdavių sistemą. Pacientui jokio popierinio dokumento gauti ar pateikti nereikia — visas procesas vyksta skaitmeniniu būdu;
4. Paciento pranešimo pareiga darbdaviui: nors darbdavys gauna ENP automatiškai, pacientas privalo asmeniškai informuoti savo tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie ligą per pirmąją darbo dieną. Tai padeda darbdaviui planuoti darbo paskirstymą ir užtikrinti pamainos pakeitimą;
5. Tęsimo procesas: jeigu nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei iš pradžių paskirta (paprastai 14 dienų), pacientas turi pakartotinai apsilankyti pas gydytoją, kuris pratęsia ENP elektroniniu būdu. Po 122 dienų nedarbingumo paskiriamas Gydytojų konsultacinis komitetas (GKK), kuris vertina, ar nedarbingumas yra ilgalaikis ir ar reikalinga negalios statuso pripažinimo procedūra per NDNT.

Patvirtinimo galimybės pacientams:

• e.sveikata.lt: pacientas gali matyti savo visus nedarbingumo pažymėjimus per nacionalinį sveikatos portalą su Smart-ID ar banko prisijungimu;
• Sodros savitarna: per gyventojai.sodra.lt matomas konkretus pašalpos statusas ir numatomas mokėjimo dydis;
• Mobilios aplikacijos: nuo 2024 m. veikia «e.sveikata» ir «Sodra» mobiliosios aplikacijos Android ir iOS platformose, kurios suteikia realiu laiku prieigą prie pažymėjimų ir pašalpų informacijos.

Praktinis aspektas: jeigu pacientas yra užsienyje (atostogų, komandiruotės metu) ir susirgo, jis turi kreiptis į vietos gydytoją, gauti vietos nedarbingumo pažymėjimą, ir po grįžimo į Lietuvą pateikti jį savo šeimos gydytojui ar Sodrai. Sodra pripažįsta visus ES, EEZ ir Šveicarijos gydytojų pažymėjimus pagal Reglamentą 883/2004.

Ligos pašalpos dydis Lietuvoje 2026 m. priklauso nuo nedarbingumo priežasties, trukmės ir darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Sistema yra suskirstyta į tris pagrindinius mokėjimo etapus:

• Pirma diena (darbdavio mokėjimas): pirmoji nedarbingumo diena 2026 m. yra apmokama darbdavio — 62,06 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per paskutinius 3 mėnesius. Tai svarbus 2024 m. įgyvendinto reformos elementas, kuris sumažina Sodros apkrovą ir didina darbdavių atsakomybę už darbuotojų sveikatos apsaugą;
• Nuo 2 dienos (Sodros mokėjimas): nuo antros nedarbingumo dienos ligos pašalpą moka Sodra — 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (KDU). KDU apskaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį mėnesinį uždarbį per paskutinius 3 mėnesius (su tam tikra viršutine riba — 1,5 vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje, kuris 2026 m. yra apie 2 850 eurų);
• Specialios situacijos su 100 % KDU: tam tikrais atvejais ligos pašalpa mokama 100 % KDU tarifu:
  • Vaiko priežiūros ligos pašalpa (vaikui sergant) — visada 100 %;
  • Profesinė liga ar trauma darbe — visada 100 %;
  • Sunkios donorystės procedūros (kaulų čiulpų, gyvūninių organų donorystė) — 100 %;
  • Privaloma izoliacija dėl infekcinės ligos (per Visuomenės sveikatos centro sprendimą) — 100 %;
  • Reabilitacija po sunkios operacijos ar onkologinio gydymo — 100 % iki 67 dienų.

Apskaičiavimo pavyzdžiai 2026 m.:

• Darbuotojas su 1 500 eurų VDU: ligos pašalpa = 1 500 × 0,6206 = 931 eurai per mėnesį;
• Darbuotojas su 2 200 eurų VDU: ligos pašalpa = 2 200 × 0,6206 = 1 365 eurai per mėnesį;
• Darbuotojas su 3 500 eurų VDU: pašalpa apribota viršutiniu limitu (1,5 VDU Lietuvoje — 2 850 eurų), todėl ligos pašalpa = 2 850 × 0,6206 = 1 769 eurai per mėnesį;
• Vaiko priežiūros ligos pašalpa (su 2 000 eurų VDU): 2 000 × 1,00 = 2 000 eurai per mėnesį (100 % tarifo).

Mokėjimo terminai:

• Maksimali nedarbingumo trukmė: ligos pašalpa mokama maksimaliai 122 dienas vienam atvejui (apie 4 mėnesius). Po šio termino Gydytojų konsultacinis komitetas (GKK) sprendžia dėl darbingumo netekimo ar grįžimo į darbą. Jeigu nedarbingumas yra ilgalaikis, prasideda neįgalumo statuso nustatymo procedūra per NDNT;
• Mokėjimo dažnis: Sodra moka pašalpą paprastai kas mėnesį, po faktinio nedarbingumo laikotarpio. Pavyzdžiui, jeigu pacientas sirgo 15 dienų, pašalpa už 14 dienų (2-15 d.) bus pervedama maždaug 3-5 darbo dienos po nedarbingumo pabaigos;
• Banko sąskaita: mokėjimas atliekamas į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN), kuri turi būti SEPA sąskaita Lietuvos ar EU/EEZ valstybėje;
• GPM: 20 % gyventojų pajamų mokesčio automatiškai išskaičiuojama prieš mokėjimą, todėl į pareiškėjo banko sąskaitą pervedama jau neto suma.

Sodros stažo reikalavimas: ligos pašalpai pretenduoti pareiškėjas turi turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių Sodros socialinio draudimo stažo per paskutinius 12 mėnesių, arba 6 mėnesių stažo per paskutinius 24 mėnesius. Reikalavimas yra žymiai švelnesnis nei motinystės ar vaiko priežiūros pašalpoms, todėl ligos pašalpa yra prieinama plačiajam darbuotojų ratui.

Speciali ir labai svarbi ligos pašalpos rūšis yra ligos pašalpa už sergančio vaiko priežiūrą, kurią gali gauti tėvas, motina ar globėjas, prižiūrintis sergantį vaiką. Tai unikalus Lietuvos modelis, kuris suteikia šeimoms didelę finansinę apsaugą per vaiko ligos krizes.

Pagrindinės sąlygos ir taisyklės:

• Tarifo dydis: 100 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (KDU), nepriklausomai nuo VDU dydžio ir nedarbingumo trukmės. Tai yra didžiausias įmanomas tarifas Lietuvos ligos pašalpų sistemoje, atspindintis politinę prioritetą vaiko sveikatos apsaugai;
• Maksimali trukmė už vaiką iki 7 m. amžiaus: 30 kalendorinių dienų per vieną ligos atvejį, su galimybe pratęsti iki 60 dienų sunkesnio sirgimo atvejais (per Gydytojų konsultacinį komitetą);
• Maksimali trukmė už vaiką nuo 7 iki 14 m. amžiaus: 14 kalendorinių dienų per vieną ligos atvejį, su galimybe pratęsti iki 30 dienų sunkios ligos atveju;
• Vaiko amžiaus riba: pašalpa už vaiko priežiūrą mokama tik vaikams iki 14 m. amžiaus. Vyresniems vaikams (15-18 m.) ligos pašalpa už tėvo priežiūrą paprastai nemokama, nes tikimasi, kad jaunesnieji paaugliai gali likti namuose vieni trumpalaikės ligos atveju;
• Neįgaliems vaikams: vaikams su sunkios negalios pažyma (iš NDNT) amžiaus riba praplečiama iki 18 m. amžiaus, ir maksimali trukmė padidinama iki 60 dienų per metus;
• Vienas tėvas vienu metu: tik vienas iš tėvų gali gauti ligos pašalpą už vaiko priežiūrą vienu metu. Tėvai gali pasidalinti (pvz., motina prižiūri 7 dienas, paskui tėvas perima 7 dienas), bet ne vienu metu;
• Vaiko ligos pateisinimas: ligos pašalpa mokama, jeigu vaiko gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą per ESPBI sistemą, kuriame nurodyta vaiko diagnozė ir reikalavimas vienam iš tėvų prižiūrėti vaiką namuose;
• Po vakcinacijos: ligos pašalpa už vaiko priežiūrą mokama ir tais atvejais, kai vaikas patiria stiprų po vakcinacijos sukėlimo (karštligę, neryžtingumą, lengvą alergiją). Reikalingas vaiko gydytojo pažymėjimas.

Specifinės situacijos:

• Vaiko hospitalizacija: jeigu vaikas yra paguldytas į ligoninę, tėvas gali gauti ligos pašalpą už hospitalizacijos laikotarpį, jeigu jis privalo būti su vaiku ligoninėje (paprastai vaikams iki 6 m. amžiaus visada, vyresniems — tik sunkios ligos atveju). Sodra moka pašalpą už faktines hospitalizacijos dienas;
• Vaiko reabilitacija po ligos ar operacijos: jeigu vaikas yra siunčiamas į sanatoriją ar specializuotą reabilitacijos centrą (Druskininkuose, Birštone, Palangoje), ir tėvas privalo lydėti, ligos pašalpa mokama už reabilitacijos laikotarpį iki 30 dienų;
• Vaiko psichikos sveikatos krizė: nuo 2025 m. įvesta nauja kategorija — tėvas gali gauti ligos pašalpą už vaiko psichikos sveikatos krizinį laikotarpį (paauglio depresija, nerimo sutrikimas, savižudybės bandymas). Reikalingas vaiko psichiatro ar psichologo pažymėjimas;
• Vaiko mirimo grėsmės atveju: jeigu vaikas yra paliatyvioje fazėje, tėvas gali gauti ligos pašalpą už vaiko priežiūrą be amžiaus apribojimo ir be maksimalios trukmės.

Praktinis aspektas: ligos pašalpos už vaiko priežiūrą sistema yra labai dažnai naudojama Lietuvoje — 2025 m. apie 280 000 tėvų gavo šią pašalpą, dažniausiai už vaikų ūmias infekcijas (gripą, peršalimą, viduriavimą). Vidutinė pašalpos trukmė — 4,8 dienos.

Skirtingai nuo daugumos kitų Sodros išmokų, ligos pašalpos procesas yra daugiausia automatinis, nes elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (ENP) automatiškai siunčiamas Sodrai per ESPBI sistemą. Tačiau pacientas turi atlikti kelis svarbius veiksmus:

1. Pirmasis žingsnis: vizitas pas gydytoją. Jeigu jaučiate, kad negalite dirbti dėl sveikatos priežasčių, kreipkitės į savo šeimos gydytoją per esveikata.lt portalą arba paskambinę šeimos klinikai. Daugumai šeimos gydytojų galima užsiregistruoti vizitui per 1-3 darbo dienas (skubiais atvejais — tą pačią dieną);
2. Antrasis žingsnis: ENP gavimas. Gydytojas atlieka apžiūrą, diagnozuoja ligą ir suformuoja ENP per ESPBI. Pacientui jokio popierinio dokumento gauti ar pateikti nereikia. ENP automatiškai siunčiamas Sodrai ir tiesiogiai darbdaviui per Sodros darbdavių sistemą;
3. Trečiasis žingsnis: pranešimas darbdaviui. Nors darbdavys gauna ENP automatiškai, pacientas privalo asmeniškai informuoti savo tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie ligą per pirmąją darbo dieną. Tai gali būti elektroniniu paštu, SMS, ar telefonu. Įsipareigojimas yra svarbus, nes leidžia darbdaviui planuoti darbo paskirstymą;
4. Ketvirtasis žingsnis: gydymas ir poilsis. Per nedarbingumo laikotarpį pacientas vykdo gydytojo nurodymus, vartoja paskirtus vaistus ir laikosi nustatytų taisyklių. Sodra ar darbdavys gali atlikti kontrolinį patikrinimą (per Visuomenės sveikatos centrą) tam tikrais atvejais, ypač jeigu yra įtarimų dėl nedarbingumo pažymėjimo nesąžiningumo;
5. Penktasis žingsnis: tęsimo arba užbaigimo vizitas. Prieš ENP pabaigos datą pacientas turėtų apsilankyti pas gydytoją dar kartą. Jeigu sveikata pagerėjo, gydytojas užbaigia ENP nuo to laiko, kai pacientas faktiškai gali grįžti į darbą. Jeigu sveikata neprasilavino, gydytojas pratęsia ENP papildomam laikotarpiui;
6. Šeštasis žingsnis: grįžimas į darbą. Pasibaigus ENP, pacientas grįžta į darbo vietą. Pranešimas darbdaviui apie grįžimą paprastai vyksta per asmeninį pokalbį su vadovu arba per personalo skyrių. Darbdavys gali paprašyti paciento atlikti darbo medicinos patikrinimą (sertifikato gavimą iš darbo medicinos), jeigu liga buvo ilga (didesnė nei 1 mėnuo) arba susijusi su konkrečiomis profesijomis (mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, transporto vairuotojai);
7. Septintasis žingsnis: pašalpos gavimas. Sodra moka ligos pašalpą maždaug 3-5 darbo dienas po nedarbingumo pabaigos. Mokėjimas atliekamas į pareiškėjo banko sąskaitą (IBAN). Visus mokėjimus galima sekti per gyventojai.sodra.lt savitarną.

Specifinės situacijos:

• Užsienyje patiriama liga: jeigu pacientas susirgo užsienyje (atostogų, komandiruotės metu), jis kreipiasi į vietos gydytoją ir gauna vietos nedarbingumo pažymėjimą. Po grįžimo į Lietuvą pažymėjimas pateikiamas šeimos gydytojui, kuris perregistruoja jį ESPBI sistemoje. Tai svarbu lietuviams, dirbantiems ES įmonėse Lietuvoje, bet keliaujantiems į užsienį;
• Ilgalaikis nedarbingumas: po 122 dienų nedarbingumo paskiriamas Gydytojų konsultacinis komitetas (GKK), kuris vertina tolimesnę gydymo strategiją. Jeigu pacientas yra ilgalaikis nedarbingumo lygyje, paskiriamas vizitas pas NDNT specialistus dėl neįgalumo statuso nustatymo;
• Profesinė liga: jeigu liga yra susijusi su darbo aplinka (asbestas, chemikalai, garai, garsai, vibracija), pacientas turi gauti profesinės ligos pripažinimo pažymėjimą iš Profesinės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Profesinės ligos atveju ligos pašalpa mokama 100 % KDU, ir papildomai gali būti skiriama tikslinė kompensacija dėl darbingumo netekimo.

Apeliacijos teisė: jeigu pareiškėjas nesutinka su Sodros sprendimu (pvz., pašalpa apskaičiuota neteisingai, atmesta dėl stažo trūkumo), jis turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — LR Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas.

Lietuvos ligos pašalpos sistema yra integruota į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Sistema atitinka ES Direktyvos 89/391/EEB dėl darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos reikalavimus.

Lietuvos modelio palyginimas su kitomis ES valstybėmis:

• Lietuva: 62,06 % VDU (100 % vaiko priežiūros, profesinės ligos atvejais), iki 122 dienų;
• Suomija: 70 % atlyginimo, iki 50 darbo dienų, paskui — Sairauspäiväraha (40-60 % atlyginimo);
• Švedija: 80 % atlyginimo darbdavio (pirma savaitė), paskui — Sjukpenning (80 % atlyginimo iki 364 dienų);
• Vokietija: 100 % atlyginimo darbdavio pirmoms 6 savaitėms, paskui — Krankengeld iš sveikatos kasos (70 % atlyginimo iki 78 savaičių);
• Estija: 70 % atlyginimo darbdavio pirmoms 8 dienoms, paskui — iš Sodros (70 %);
• Latvija: 80 % atlyginimo darbdavio pirmoms 9 dienoms, paskui — iš Sodros (80 %);
• ES vidurkis: 70-80 % atlyginimo, iki 6-12 mėnesių.

Tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pilietis, dirbantis kitoje ES valstybėje: ligos pašalpa mokama priimančioje valstybėje (kur asmuo yra socialiai apdraustas). Lietuvos darbo užmokesčio istorija įskaitoma per EESSI 2.0 platformą;
• Lietuvos pilietis, sergantis užsienyje: jeigu Lietuvos pilietis dirba Lietuvoje, bet atostogų metu užsienyje susirgo, jis kreipiasi į vietos gydytoją, gauna vietos pažymėjimą ir po grįžimo pateikia jį Lietuvos sistemai. Pažymėjimas pripažįstamas automatiškai pagal ES Reglamentą;
• Užsienio gydymo paslaugos: jeigu Lietuvos pilietis yra siunčiamas į užsienio gydymą (per Valstybinę ligonių kasą), ligos pašalpa mokama visu gydymo laikotarpiu, įskaitant kelionės dienas;
• Ukrainos pabėgėliai: nuo 2022 m. balandžio mėn. Ukrainos piliečiai su laikinosios apsaugos statusu Lietuvoje pretenduoja į ligos pašalpą tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai, jeigu jie dirbo Lietuvoje bent 3 mėnesius. Iki 2026 m. balandžio apie 4 200 ukrainiečių pasinaudojo Lietuvos ligos pašalpa.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: tarptautinio gydymo platformos plėtra (galimybė pacientams pasirinkti gydymą bet kurioje ES valstybėje su pilna Lietuvos ligos pašalpos koordinacija); «e.Sveikata 2.0» sistema, kuri suteiks pacientams realiu laiku prieigą prie savo medicininės istorijos visose ES valstybėse; ir nauja kategorija «Prevencinis nedarbingumas» — iki 5 dienų per metus išankstinio sveikatos profilaktikos vizitams (mamografijos, kolonoskopijos, kardiologinis patikrinimas) be jokio atskaitomų darbo dienų.

Ligos pašalpa yra dalis platesnės Lietuvos socialinio draudimo sistemos. Tam tikrais atvejais ji pakeičiama ar derinama su kitomis pašalpomis:

• Motinystės pašalpa: pakeičia ligos pašalpą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Motina negali tuo pačiu metu gauti tiek ligos, tiek motinystės pašalpos — perėjimas yra automatinis. Motinystės pašalpa yra 100 % VMDU 126 dienas (su sudėtiniu gimdymu);
• Tėvystės pašalpa: 30 dienų tėvo atostogų pirmuosius 3 mėnesius po vaiko gimimo. Mokama 77,58 % VMDU. Suderinama su motinystės pašalpa (motinai), bet ne su tėvo ligos pašalpa tuo pačiu metu;
• Vaiko priežiūros išmoka: mokama už sveiko vaiko priežiūrą iki 2 m. amžiaus. Atskira nuo ligos pašalpos už vaiko priežiūrą — tos pačios šeimos atveju galima derinti abi pašalpas, jeigu vaikas suserga vaiko priežiūros atostogų metu;
• Negalios pensija: jeigu po 122 dienų nedarbingumo paskiriama NDNT pažyma su 0-55 % darbingumo lygiu, pacientas pereina prie negalios pensijos. Ligos pašalpa nutrūksta, ir vietoje jos mokama negalios pensija;
• Nedarbo išmoka: jeigu darbuotojas yra atleistas iš darbo nedarbingumo metu (pvz., dėl įmonės bankroto), jis pretenduoja į nedarbo išmoką po ligos pašalpos pabaigos. Tačiau abu negali būti gaunami vienu metu;
• Slaugos pašalpa: jeigu liga sukelia ilgalaikę negalios būklę, kuri reikalauja slaugos, pacientas pretenduoja į slaugos pašalpą. Mokama kartu su negalios pensija (ar standartinę senatvės pensija);
• Socialinė pašalpa: jeigu šeimos pajamos dėl ilgalaikės ligos sumažėja iki mažas pajamas gaunančios šeimos lygio, šeima pretenduoja į socialinę pašalpą papildomai prie ligos pašalpos;
• Profesinė ligos kompensacija: jeigu liga yra darbo aplinkos sukelta (profesinė liga), be ligos pašalpos pacientas pretenduoja į papildomą tikslinę kompensaciją iš Sodros, kuri padengia gydymo, reabilitacijos ir potencialiai darbingumo netekimo kaštus;
• Asmens draudimas: be valstybinės sistemos, daug darbuotojų Lietuvoje turi privatų ligos ar gyvybės draudimą per darbdavio grupinę polisą arba individualiai. Šie polisai paprastai moka papildomas išmokas (10-30 % atlyginimo) virš Sodros ligos pašalpos.

Strategiškai surinkdamas visas paramos formas, vidutinis darbuotojas su 1 500 eurų VDU 2026 m., kuris yra nedarbingumo metu, gauna apie 931 eurai per mėnesį ligos pašalpos (Sodros), plius galimai 200-450 eurų privataus draudimo papildymo, plius galimai 80-200 eurų socialinės pašalpos (jeigu šeima atitinka pajamų testavimo kriterijus). Bendra pajamų suma per nedarbingumo laikotarpį gali siekti 75-95 % standartinio mėnesio atlyginimo, kas užtikrina, kad Lietuvoje sveikatos krizė nebūtų finansine šeimos griūtimi.

Lietuvos ligos pašalpos sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: 2025 m. ligos pašalpą gavo apie 684 000 darbuotojų, kas sudaro apie 48 % dirbančiųjų. Bendras metinis biudžetas — apie 412 mln. eurų iš Sodros lėšų. Vidutinė nedarbingumo trukmė — 8,2 dienos vienam atvejui (Lietuvos rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis 11,4 dienos — tai gali rodyti tiek geresnę darbuotojų sveikatą, tiek didesnį spaudimą greičiau grįžti į darbą).

Pasiskirstymas pagal priežastis (2025 m. duomenys):

• Ūmios respiracinės infekcijos (peršalimas, gripas, COVID-19): 42 % visų ligos pašalpos atvejų;
• Vaiko priežiūros ligos pašalpa: 21 %;
• Traumos ir nelaimingi atsitikimai (ne darbe): 12 %;
• Lėtinės ligos paūmėjimas (cukrinis diabetas, hipertenzija, astma): 9 %;
• Operacijos ir pooperacinė reabilitacija: 7 %;
• Psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, perdegimas): 6 %;
• Profesinės ligos ir traumos darbe: 2 %;
• Kitos priežastys: 1 %.

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• Prevencinio sveikatos patikrinimo įvedimas: nuo 2027 m. įvedama nauja kategorija «Prevencinis nedarbingumas» — iki 5 dienų per metus išankstinio sveikatos profilaktikos vizitams (mamografijos, kolonoskopijos, kardiologinis patikrinimas, oftalmologinis patikrinimas) be jokio atskaitomų darbo dienų. Tai padės atsekti ligas ankstyvojoje stadijoje ir sumažins ilgalaikių ligų atvejus;
• Psichikos sveikatos parama: nuo 2026 m. balandžio mėn. įvesta speciali ligos pašalpos kategorija dėl psichikos sveikatos sutrikimų — perdegimo (burnout), depresijos, lengvo nerimo sutrikimo. Pacientai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą iš sertifikuoto psichologo (ne tik psichiatro) iki 14 dienų per atvejį;
• Darbo medicinos plėtra: planuojama, kad iki 2028 m. visi darbdaviai turės teikti darbo medicinos paslaugas savo darbuotojams (per partnerystę su sertifikuotomis darbo medicinos klinikomis). Tai svarbu profesinių ligų prevencijai ir greitam reabilitavimui;
• Skaitmeninė e.Sveikata 2.0: 2026 m. lapkričio mėn. veiks naujas integruotas portalas esveikata.lt su mobiliąja aplikacija. Funkcionalumas: pacientas mato visus savo medicininius dokumentus, nedarbingumo pažymėjimus, vaistų receptus, gydytojo paskyrimus, ir gali užsiregistruoti telekonsultacijai su gydytoju realiu laiku;
• Tarptautinė gydymo galimybė: iki 2027 m. ES Reglamento 883/2004 įgyvendinimas plečiamas iki visapusiškos tarptautinio gydymo paramos — Lietuvos pacientas galės pasirinkti gydymą bet kurioje ES valstybėje su pilna Lietuvos ligos pašalpos koordinacija ir Valstybinės ligonių kasos finansavimu;
• Darbdavio atsakingumo padidinimas: nuo 2027 m. planuojama padidinti darbdavio atsakingumą už pirmuosius 2 nedarbingumo dienomis (vietoje dabartinės 1 dienos), kas paskatins darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatos prevenciją.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos ligos pašalpos modelis 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už elektroninio nedarbingumo pažymėjimo sistemą (ENP) — viena iš pirmųjų ES valstybių, kuri visiškai panaikino popierinius pažymėjimus. ENP modelis cituojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro 2026 m. ataskaitoje kaip pavyzdys efektyvaus skaitmeninio sveikatos administravimo.