Antrojo laipsnio valstybinė pensija

Antrojo laipsnio valstybinė pensija (anksčiau dažnai vadinama «antrojo laipsnio garbės pensija») yra speciali valstybinė piniginė parama, mokama tam tikroms ypatingoms asmenų kategorijoms už jų indėlį visuomenei ar už išgyventas istorines neteisybes. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinių pensijų įstatymas (priimtas 1994 m., su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl tarifo indeksavimo), kuris reglamentuoja pensijų kategorijas, dydžius ir gavimo sąlygas.

Pensiją administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), o sprendimą dėl skyrimo priima specialios institucijos, atsakingos už atitinkamos kategorijos pažymėjimų išdavimą — pavyzdžiui, daugiavaikių motinų atveju — savivaldybės socialinės paramos skyriai, represijų aukų atveju — Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kovotojų atveju — Lietuvos kariuomenės Veteranų reikalų skyrius.

Antrojo laipsnio pensijos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, simbolinis pripažinimas valstybei svarbiam asmens indėliui ar išgyventai aukai (kovotojai už nepriklausomybę, daugiavaikės motinos, represijų aukos); antra, papildoma finansinė parama, kuri papildo standartinę senatvės, negalios ar našlystės pensiją; trečia, istorinis teisingumas pagerbiant tas grupes, kurios prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo arba kentėjo dėl sovietinio režimo neteisybės.

Pagal Sodros 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2026 m. yra apie 34 800 antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjų (apie 18 200 daugiavaikių motinų, 9 400 represijų aukų ir politinių kalinių, 3 800 pasipriešinimo dalyvių, 2 200 garbės pilietybės gavėjų ir kitų kategorijų). Bendras metinis biudžetas siekia apie 124 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Mokesčių požiūriu antrojo laipsnio valstybinė pensija yra visiškai neapmokestinama — jai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM) pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ji taip pat neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitą paramą (socialinę pašalpą, būsto kompensaciją).

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Pagrindinė antrojo laipsnio valstybinės pensijos kategorija yra motinos (arba tėvai) su 5 ar daugiau vaikų, kurias jie užaugino arba įvaikino. Tai yra didžiausia gavėjų grupė — apie 52 % visų antrojo laipsnio pensijos gavėjų. Specifinės sąlygos ir tarifai:

• Pagrindinė sąlyga: motina (arba tėvas, jei augino vienas dėl motinos mirties ar atsisakymo) turi būti faktiškai užauginęs (ne tik pagimdęs ar įvaikinęs) 5 ar daugiau vaikų iki jų aštuonerių metų amžiaus. Tai svarbus reikalavimas — vaikai turi būti realiai užauginti motinos namuose. Įvaikinti vaikai įskaitomi, jeigu jie buvo įvaikinti iki 8 metų amžiaus ir užaugę motinos šeimoje;
• Amžiaus reikalavimas: motina paprastai sulaukia teisės į pensiją 60 metų amžiaus (anksti nei standartinė senatvės pensija), jeigu visi 5 vaikai jau yra užaugę bent iki 8 metų amžiaus. Kitomis sąlygomis pensija skiriama kartu su pagrindinės pensijos amžiaus sulaukimu (65-67 m. priklausomai nuo metų);
• Tėvams: tos pačios sąlygos taikomos tėvui, jei motina mirė, atsisakė vaikų ar buvo netekusi tėvystės teisių, ir tėvas vienas užaugino vaikus. Praktikoje tėvams skiriama apie 5 % daugiavaikių pensijų;
• Pensijos dydis: 1,5 valstybinių pensijų bazinio dydžio (VPBD), kuris 2026 m. yra 75 eurai, todėl pensija yra 112,50 eurų per mėnesį. Šeimoms su 7 ar daugiau vaikų pensija yra padidinta — 2 VPBD = 150 eurų. Šeimoms su 9 ar daugiau vaikų — 2,5 VPBD = 187,50 eurų;
• Garbės motinos pensija: nuo 2023 m. įvesta papildoma kategorija — «Garbės motina» (5+ vaikai, visi sėkmingai užaugę ir gavę išsilavinimą), kuriai mokamas papildomas garbės priedas 1 VPBD (75 eurai) papildomai prie standartinio tarifo.

Praktinis aspektas: dauguma daugiavaikių motinų pensijų reikia derinti su pagrindine senatvės pensija (ar negalios pensija, jei aktualu). Šios dvi pensijos yra suderinamos ir mokamos kartu — antrojo laipsnio pensija yra papildoma prie pagrindinės.

Įgyvendinimo eiga: prašymas pateikiamas per Sodros savitarną gyventojai.sodra.lt arba per artimiausią Sodros klientų aptarnavimo skyrių. Pridedami dokumentai: vaikų gimimo liudijimai (paprastai automatiškai iš Lietuvos gyventojų registro), ginekologinės pažymos (jei kai kurie vaikai gimė užsienyje ir nėra registruoti Lietuvoje), archyvinės pažymos iš savivaldybės dėl vaikų faktinio augimo (kartais reikalaujama, jei nėra aiškios deklaruotos gyvenamosios vietos istorijos). Sprendimo priėmimo laikas — 30 darbo dienų.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Antra didžiausia antrojo laipsnio valstybinės pensijos kategorija yra pasipriešinimo dalyviai, represijų aukos ir politiniai kaliniai — asmenys, kurie tiesiogiai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose ar patyrė sovietinio režimo represijas (deportacijas, kalinimą, persekiojimą). Ši kategorija apima apie 38 % visų antrojo laipsnio pensijos gavėjų.

Specifinės subkategorijos:

• Antrojo pasaulinio karo ir pokario partizanai: dalyvavusieji ginkluotame partizanų judėjime 1944-1953 m. ir kovojusieji prieš sovietų okupaciją. Pagal LR Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso įstatymą, jie pretenduoja į 3 VPBD per mėnesį = 225 eurai 2026 m.. Šios kategorijos gavėjų skaičius dėl natūralių priežasčių (amžiaus) sparčiai mažėja — 2026 m. likę apie 280 gyvų;
• Partizanų ryšininkai ir rėmėjai: civiliai asmenys, kurie aktyviai padėjo partizanams (slėpė ginklus, perduodavo informaciją, teikė medicininę pagalbą, maitino partizanus). Pagal įstatymą pretenduoja į 2,5 VPBD per mėnesį = 187,50 eurų;
• Politiniai kaliniai: sovietinio režimo metu nuteisti dėl politinių motyvų (pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį ar lygiavertes nuostatas), kentėję GULAG'o stovyklose, kalėjimuose ar specialiosiose tremties vietose. Pagal kalinimo trukmę pensija svyruoja nuo 1,5 iki 3 VPBD per mėnesį;
• Tremtiniai: asmenys, kurie buvo prievarta perkelti iš Lietuvos į Sibiro, Kazachstano ar kitas Sovietų sąjungos vietoves 1941-1953 m. Pagal tremties trukmę pensija svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 VPBD per mėnesį;
• Tremties vaikai: asmenys, kurie buvo gimę tremtyje arba prievarta išvežti į tremtį būdami vaikais (iki 16 m. amžiaus). Pensija — 2 VPBD per mėnesį = 150 eurų;
• Sausio 13-osios aukos ir gynėjai: 1991 m. sausio 13 d. įvykiuose dalyvavę gynėjai ar nukentėję civiliai pretenduoja į specifinę pensiją — 3 VPBD per mėnesį, plius vienkartinė kasmetinė premija sausio 13 d.

Pažymėjimas: visi pretendentai turi gauti specialų pažymėjimą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC). Centras administruoja keliasdešimt tūkstančių dosjė ir turi prieigą prie istorinių archyvų. Pažymėjimas suteikiamas pagal LGGRTC tyrimo grupės sprendimą, kuris dažniausiai užtrunka 6-12 mėnesių dėl detalios istorinės dokumentacijos analizės. Patenkinamo sprendimo procentas yra apie 78 %.

Procesas: pirmiausia gaunamas LGGRTC pažymėjimas, po to per gyventojai.sodra.lt pateikiamas prašymas dėl pensijos. Sodra automatiškai paima pažymėjimo duomenis iš LGGRTC informacinės sistemos ir priima sprendimą per 14-30 darbo dienų.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Be daugiavaikių motinų ir represijų aukų, antrojo laipsnio valstybinės pensijos sistema apima ir kitas specifines kategorijas, kurios prisideda apie 10 % visų gavėjų:

• Garbės pilietybės gavėjai: asmenys, kurie yra apdovanoti Lietuvos Respublikos garbės pilietybe pagal Vyriausybės nutarimą, pretenduoja į 4 VPBD per mėnesį = 300 eurų. Tai yra simbolinis pripažinimas, ir gavėjų skaičius yra labai nedidelis — apie 35 asmenys Lietuvoje;
• Valstybės apdovanojimų laureatai: asmenys, apdovanoti aukščiausiais valstybės apdovanojimais (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Vyčio kryžius, Lietuvos respublikos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas 1-3 laipsnio), pretenduoja į 2,5-4 VPBD priklausomai nuo apdovanojimo lygio. Apie 1 200 gavėjų;
• Profesinių ar mokslinių nuopelnų pensijos: nuo 2022 m. įvesta nauja kategorija — profesionalūs sportininkai (olimpiniai medalininkai, Europos čempionai), kultūros veikėjai (Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai), mokslininkai (Lietuvos mokslo premijos laureatai). Pensija — 2-3 VPBD per mėnesį. Apie 850 gavėjų;
• Žuvusiųjų pareigūnų našlės/našliai: žuvusių vidaus reikalų, valstybės saugumo, gynybos ir muitinės pareigūnų našlės arba našliai, kuriems žuvo sutuoktinis tarnybos metu, pretenduoja į papildomą pensiją — 2 VPBD per mėnesį. Tai apima ir mirštiesiems pareigūnams skiriamą papildomą paramą jų vaikams (iki 24 m. amžiaus, jei tęsia mokslą);
• Tarptautinių misijų veteranai: kariai, dalyvavę tarptautinėse taikos palaikymo misijose (Afganistane, Irake, ES misijose), kurie sužeisti ar netekti darbingumo dėl tarnybos, pretenduoja į 2-3 VPBD per mėnesį priklausomai nuo neįgalumo lygio;
• Černobylio avarijos likviduotojai: 1986-1988 m. dalyvavę Černobylio AE avarijos likvidavime, pretenduoja į 2 VPBD per mėnesį. Apie 1 100 gavėjų Lietuvoje;
• Tarpukario laikotarpio veikėjai: tarp dviejų pasaulinių karų laikotarpiu (1918-1940 m.) Lietuvos valstybės struktūrose dirbusieji asmenys arba jų nepilnamečiai, kuriems sutuoktinis ar tėvas buvo nužudytas sovietinio režimo. Apie 80 gavėjų likę 2026 m.

Kiekvienos kategorijos atveju procesas yra panašus: pirmiausia gaunamas specialus pažymėjimas iš atitinkamos institucijos (LGGRTC, Veteranų reikalų skyrius, sporto federacija ir t. t.), po to per gyventojai.sodra.lt pateikiamas prašymas dėl pensijos. Sprendimo priėmimo laikas Sodroje — 14-30 darbo dienų.

Svarbu pažymėti: antrojo laipsnio valstybinė pensija yra papildoma pensija — ji mokama drauge su pagrindine pensija (senatvės, negalios ar našlystės) ir su slaugos pašalpa, jei aktualu. Asmuo gali turėti tik vieną antrojo laipsnio pensiją vienu metu — jei jis atitinka kelias kategorijas, mokama didžiausia.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos prašymas pateikiamas per Sodros savitarną — gyventojai.sodra.lt — arba per artimiausią Sodros klientų aptarnavimo skyrių. Procesas:

1. Pirmasis žingsnis: kategorijos pažymėjimas. Prieš teikiant prašymą Sodrai, pareiškėjas turi gauti atitinkamą pažymėjimą iš kompetentingos institucijos:
   • Daugiavaikės motinos atveju — iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus (pažymėjimas dėl 5+ vaikų užauginimo);
   • Represijų aukų atveju — iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC);
   • Karinio statuso atveju — iš Lietuvos kariuomenės Veteranų reikalų skyriaus;
   • Apdovanojimo atveju — iš LR Prezidento kanceliarijos arba atitinkamos apdovanojimą skyrusios institucijos;
   • Černobylio likviduotojų atveju — iš Civilinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.
2. Antrasis žingsnis: prisijungimas prie Sodros savitarnos. gyventojai.sodra.lt naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Sistema palaiko ir EU eIDAS prisijungimą iš kitų valstybių (lietuviams gyvenantiems užsienyje);
3. Trečiasis žingsnis: prašymo formos pildymas. Forma SVP-2 «Prašymas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos». Sistema automatiškai paima šiuos duomenis: pareiškėjo asmens duomenis iš Lietuvos gyventojų registro; pagrindinės pensijos statusą iš Sodros vidaus bazės; kategorijos pažymėjimą iš atitinkamos institucijos informacinės sistemos (LGGRTC, savivaldybės, Veteranų reikalų skyrius), jeigu pažymėjimas yra elektroninis;
4. Ketvirtasis žingsnis: dokumentų pridėjimas. Jeigu pažymėjimas yra popierinis arba nėra elektroninės sistemos integracijos, pareiškėjas pristato skenuotą pažymėjimo kopiją (PDF, JPG iki 20 MB). Daugiavaikės motinos atveju gali būti reikalingos papildomos pažymos — archyvinės pažymos iš savivaldybės dėl faktinio vaikų augimo (jei nėra aiškios deklaruotos gyvenamosios vietos istorijos);
5. Penktasis žingsnis: pateikimas ir laukimas. Spustelėti «Pateikti prašymą». Sodra nagrinėja prašymą per 14-30 darbo dienų (sudėtingais atvejais — iki 60 dienų). Sprendimas siunčiamas el. paštu ir SMS. Pirmoji mokėjimo data yra ne vėliau kaip 10 darbo dienų po teigiamo sprendimo;
6. Šeštasis žingsnis: mokėjimo pradžia. Antrojo laipsnio pensija mokama drauge su pagrindine pensija į tą pačią banko sąskaitą. Galima pasirinkti ir atskirą banko sąskaitą, jei pareiškėjas to pageidauja.

Apeliacijos teisė: jeigu pareiškėjas nesutinka su Sodros ar pažymėjimą išduodančios institucijos sprendimu, jis turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — LR Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (sprendimas per 30-60 dienų), antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas. LGGRTC sprendimai apeliuojami atskiruoju keliu — per LGGRTC apeliacinę komisiją, po to per Administracinį teismą.

Praktinė pastaba: jeigu pareiškėjas dar negauna pagrindinės pensijos (pvz., 58 metų motina su 5 vaikais, kuri dar nesulaukė senatvės pensijos amžiaus), antrojo laipsnio pensija gali būti skirta anksti pagal įstatymo specialias nuostatas dėl mažesnio amžiaus reikalavimo (60 m. vietoje 65-67 m.).

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Lietuvos antrojo laipsnio valstybinė pensija turi tarptautinį aspektą, kuris reglamentuojamas pagal ES Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Tai svarbu Lietuvos piliečiams, kurie po pensijos skyrimo gyvena užsienyje, taip pat ir užsienio piliečiams, kurie pretenduoja į antrojo laipsnio pensiją Lietuvoje.

Pagrindiniai tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pensininkas, persikėlęs gyventi į kitą ES valstybę: antrojo laipsnio valstybinė pensija yra eksportuojama pagal ES Reglamento 883/2004 principus — ji mokama nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ES, EEZ ar Šveicarijoje. Asmuo turi pateikti gyvenamosios vietos pakeitimo pranešimą Sodrai per gyventojai.sodra.lt ir nurodyti naują IBAN. Mokėjimas tęsiamas be sustabdymo. Apie 6 800 antrojo laipsnio pensijos gavėjų gyvena užsienyje, dauguma — Vokietijoje, JK, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Švedijoje;
• Lietuvos pilietis, dirbantis užsienyje, su daugeliu vaikų: jeigu Lietuvos pilietė motina, kuri užaugino 5+ vaikus, vis dar dirba užsienyje sulaukusi 60 m. amžiaus, ji vis tiek gali pretenduoti į antrojo laipsnio pensiją — gauti pensiją galima ir tęsti dirbti kitoje šalyje (mokant ten socialinio draudimo įmokas pagal tos valstybės sistemą);
• Trečiosios šalies pilietė motina Lietuvoje: jeigu Lietuvoje gyvenanti motina su nuolatinio gyventojo statusu užaugino 5+ vaikus, jai priklauso antrojo laipsnio pensija — pilietybė nėra reikalavimas. Tai svarbu Lietuvoje gyvenančioms baltarusėms, ukrainietėms (su laikinosios apsaugos statusu) ir kitoms trečiųjų šalių piliečiams su ilgalaikiu Lietuvos rezidentūros statusu;
• Tarptautinio represijų pripažinimo aspektas: Lietuvos LGGRTC bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos analogiškomis institucijomis (Latvijos Tautos sąjūdis, Estijos Memento) per ES Atminties ir paveldo komitetą. Tai užtikrina, kad Baltijos valstybių represijų aukos gali būti pripažintos vienodai visose trijose šalyse, jeigu jie persikelia gyventi kitoje Baltijos valstybėje.

Be ES bendradarbiavimo, Lietuva taip pat dalyvauja Tarptautinės Holokausto atminimo organizacijos (International Holocaust Remembrance Alliance, IHRA) iniciatyvose dėl žydų holokausto aukų ir gelbėtojų atminimo, ir prisideda prie Europos Tarybos Konvencijos dėl represijų aukų apsaugos (priimta 2018 m., ratifikuota Lietuvos 2020 m.) įgyvendinimo.

Iki 2030 m. planuojama įgyvendinti šias kryptis: skaitmeninė LGGRTC archyvų bazė, kuri leis pareiškėjams (ir jų palikuonims) per lggrtc.lt portalą tiesiogiai patikrinti, ar jų giminaičiai yra įtraukti į represijų registrą; tarptautinė antrojo laipsnio pensijų koordinavimo platforma per EU EESSI 2.0; ir nauja kategorija «Antrosios kartos aukos» — tremtinių vaikai, gimę po tremties laikotarpio, bet patyrę traumatines pasekmes per šeimą.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija veikia kaip dalis platesnio paramos rinkinio, kurį gauna jos gavėjai (paprastai vyresnio amžiaus asmenys arba neįgalūs). Pagrindinės susijusios paramos formos:

• Senatvės pensija: pagrindinė pensija, kuria mokama drauge su antrojo laipsnio pensija. Senatvės pensijos amžius 2026 m. yra 64 m. moterims ir 64 m. 6 mėn. vyrams, ir palaipsniui kyla iki 65 m. abiems lytims iki 2026 m. pabaigos, o po to iki 67 m. iki 2030 m.;
• Negalios pensija: jei darbingumas yra sumažėjęs (NDNT pažyma su 0-55 % darbingumo lygiu), pensininkas gauna negalios pensiją vietoje senatvės. Suderinama su antrojo laipsnio pensija;
• Našlystės pensija: jeigu sutuoktinis miršta, gyvenanti našlė ar našlys gauna našlystės pensiją iš Sodros — paprastai 50 % iš velionio uždirbtos pensijos. Suderinama su antrojo laipsnio pensija;
• Tikslinė kompensacija slaugai: jeigu pensininkui nustatytas slaugos ar priežiūros poreikis (NDNT pažyma), jis gauna slaugos pašalpą 277-446 eurų per mėnesį. Suderinama su antrojo laipsnio pensija;
• Socialinė pašalpa: jeigu šeimos pajamos yra žemos (nepriklausomai nuo gaunamų pensijų), šeima gali pretenduoti į papildomą socialinę pašalpą. Visos pensijos įskaičiuojamos kaip pajamos;
• Būsto šildymo kompensacija: pensininkams taikomi palankesni dydžiai šildymo kompensacijai, ir daugumai pensininkų ši kompensacija sudaro reikšmingą biudžeto papildymą šildymo sezone (spalis-balandis);
• Šeimos kortelė: daugiavaikės motinos automatiškai pretenduoja į šeimos kortelę su nuolaidomis transporte, kultūros įstaigose ir komerciniuose paslaugų sektoriuose;
• Laidojimo pašalpa: artimajam mirus, šeimai mokama 8 BSI (440 eurų) iš Sodros, su papildomais 4 BSI represijų aukų atveju;
• Sveikatos paslaugos: nemokamas privalomasis sveikatos draudimas per Valstybinę ligonių kasą; nemokama specializuota medicininė pagalba; nemokami kompensuojamieji vaistai (90-100 % kompensavimo lygis); nemokamos reabilitacijos paslaugos sanatorijose (Druskininkuose, Birštone, Palangoje) 1 kartą per metus;
• Transporto kompensacija: lengvatos viešajame transporte (50-100 % nuolaida priklausomai nuo savivaldybės), nemokama tarpmiestinė geležinkelio kelionė 1 kartą per metus su AB «Lietuvos geležinkeliai»;
• Atminimo iniciatyvos: represijų aukoms organizuojami nemokami simboliniai renginiai (atminimo vakarai, eitynės, kelionės į buvusias tremties vietas), kuriuos finansuoja LGGRTC ir savivaldybės;
• Vienkartinės premijos: Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (vasario 16-osios), Nepriklausomybės atkūrimo dienos (kovo 11-osios) ir Sausio 13-osios proga represijų aukoms ir pasipriešinimo dalyviams skiriamos vienkartinės premijos — 1-3 VPBD priklausomai nuo kategorijos.

Strategiškai surinkdami visas paramos formas, vidutinis antrojo laipsnio pensijos gavėjas (pvz., daugiavaikė motina, sulaukusi senatvės amžiaus) gauna apie 850-1 200 eurų piniginės paramos per mėnesį (senatvės pensija + antrojo laipsnio pensija + galimai slaugos pašalpa + būsto kompensacija) plius nepiniginių paslaugų paketą (sveikatos, transporto, kultūros), kurio rinkos vertė siekia dar 200-300 eurų per mėnesį. Tai užtikrina orią senatvę asmenims, kurie didžiąją gyvenimo dalį dirbo Lietuvos visuomenei.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos sistema Lietuvoje per pastaruosius 30 metų (nuo 1994 m.) atspindi šalies istorinę raidą ir socialinę politiką. 2026 m. pradžioje gavėjų skaičius yra 34 800 asmenų, o bendras metinis biudžetas siekia 124 mln. eurų iš valstybės biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutės.

Pasiskirstymas pagal kategorijas (2026 m. balandžio mėn. duomenys):

• Daugiavaikės motinos (5+ vaikai): 18 200 (52 %);
• Politiniai kaliniai ir tremtiniai: 7 200 (21 %);
• Pasipriešinimo dalyviai (partizanai, ryšininkai): 2 200 (6 %);
• Sausio 13-osios aukos ir gynėjai: 380 (1 %);
• Černobylio likviduotojai: 1 100 (3 %);
• Garbės pilietybė ir aukšti apdovanojimai: 1 235 (4 %);
• Profesinių/mokslinių nuopelnų: 850 (2 %);
• Tarpukario veikėjai ir tremties vaikai: 3 600 (10 %);
• Žuvusiųjų pareigūnų našlės/našliai: 35 (0,1 %).

Statistinė tendencija: per pastaruosius 5 metus represijų aukų ir partizanų skaičius dėl natūralių priežasčių (amžiaus) sumažėjo 31 %, o daugiavaikių motinų skaičius padidėjo 18 % dėl įstatymo paplitimo gerinimo ir geresnės administracinės pažangos. Tikimasi, kad iki 2030 m. bendras gavėjų skaičius bus apie 28 000, su dauguma daugiavaikių motinų kategorijoje.

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• VPBD indeksavimas: iki 2027 m. planuojama įtvirtinti automatinį VPBD indeksavimo formulę, susietą su vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje pokyčiais (kad VPBD visada būtų ne mažesnis už 5 % vidutinio darbo užmokesčio);
• Antrosios kartos aukos: 2027 m. planuojama įvesti nauja kategorija — tremtinių ir politinių kalinių vaikai, gimę užsienyje arba grįžę į Lietuvą po tėvų išlaisvinimo. Ši kategorija apims apie 2 800 asmenų ir suteiks jiems 1,5 VPBD per mėnesį (112,50 eurų) pripažinimą už patirtas šeimos trauma;
• Sportininkų ir kultūros darbuotojų plėtra: 2026 m. planuojama plėsti profesinių nuopelnų kategoriją — įtraukti Lietuvos pasaulio rinktinių sportininkus, kurie iškovojo medalius pasaulio čempionatuose, bei nacionalinio masto kultūros vadybininkus, prisidėjusius prie Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje;
• Skaitmeninė sistema: iki 2027 m. visos institucijos (Sodra, LGGRTC, savivaldybės, Veteranų reikalų skyrius) bus integruotos į vieną e-paslaugą per spis.lt ir sodra.lt, kas leis pareiškėjams pateikti vieną integruotą prašymą be poreikio kreiptis į atskiras institucijas;
• Atminimo paveldo apsauga: nuo 2026 m. lapkričio mėn. įvedama nauja paslauga — nemokamas LGGRTC psichologo konsultavimas represijų aukų palikuonims, kuris padeda apdoroti šeimos trauminę istoriją.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos antrojo laipsnio pensijos sistema yra cituojama kaip pavyzdys istorinio teisingumo politikos rėmuose. Latvija, Estija ir Lenkija turi panašias sistemas, bet Lietuvos modelis yra išsamiausias pagal kategorijų įvairovę ir tarifų lygį. ES Atminties ir paveldo komitetas 2025 m. lapkričio mėn. įvardijo Lietuvos modelį kaip «Geriausios praktikos pavyzdį» Centrinės ir Rytų Europos regione.

Apibendrinant, antrojo laipsnio valstybinė pensija Lietuvoje yra ne tik finansinė parama, bet ir simbolinis valstybės pripažinimas tam tikrų asmenų grupių vaidmens nacionalinėje istorijoje ir visuomenėje. Sistema apima labai įvairias kategorijas — nuo daugiavaikių motinų iki kovotojų už nepriklausomybę, nuo represijų aukų iki olimpinių medalininkų — ir užtikrina, kad valstybės dėkingumas pasireikštų konkrečiu finansiniu būdu, kuris papildo standartinę pensiją ir užtikrina orią senatvę šiems garbingiems gavėjams. Sistemos tvarus išlaikymas ir periodiškas plėtimas yra svarbi Lietuvos visuomenės pilietiškumo dalis, paveldima iš kartos į kartą kaip istorinio teisingumo politikos pagrindinis principas. Tai užtikrina sklandų socialinį balansą tarp dabarties ir praeities, tarp dabar gyvenančių ir tų, kurie kovojo už valstybės ateitį.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.