Globos (rūpybos) išmoka

Globos (rūpybos) išmoka Lietuvoje yra speciali valstybės piniginė parama, mokama globėjui, rūpintojui arba globos centrui, kuris faktiškai prižiūri be tėvų globos likusį vaiką. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnis (Žin. 1994, Nr. 89-1706, su 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240-3.262 straipsniai dėl globos ir rūpybos institutų, ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24-29 straipsniai dėl globos formų.

Globos išmoka mokama tik tada, kai vaikui yra paskirta valstybinė globa (rūpyba) pagal Civilinio kodekso 3.250-3.256 straipsnių procedūrą, t. y. yra galiojantis savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl globos paskyrimo, arba teismo sprendimas, jeigu globa kyla iš giminystės ar nepilnametės motinos atvejo. Praktiškai globos sprendimą priima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮT) kartu su savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriumi. Vaikui sukakus 14 metų, globa transformuojama į rūpybą, tačiau išmokos lygis ir mokėjimo tvarka iš esmės išlieka.

Globos formos, kurioms taikoma globos išmoka, yra nuolatinė globa šeimoje, laikinoji globa šeimoje, institucinė globa (vaikų globos namuose, šeimynose) ir nuo 2025 m. vis labiau pažangi forma — budinčiojo globotojo (Bovinis — budinčio globotojo institutas) globa, kuriai taikomas didesnis paramos tarifas. Globos išmoka nepriklauso nuo šeimos pajamų ar turtinės padėties — ji yra universalios prigimties tikslinė parama, finansuojama iš valstybės biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutės, o ne iš Sodros lėšų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. nutarimu Nr. 1027 ir 2024 m. nutarimu Nr. 412 buvo padidinti globos išmokų tarifai ir įvestos papildomos paramos formos, kurios atspindi nacionalinę strategiją «Vaiko gerovė 2030» — jos tikslas iki 2030 m. visiškai uždaryti dideles institucines globos įstaigas (su 25+ vaikais) ir perkelti visus globotinius į šeimos tipo aplinką arba mažas grupinės globos vienetus.

Mokesčių požiūriu globos išmoka yra visiškai neapmokestinama — jai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), ir ji neįskaičiuojama kaip globėjo pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas (socialinę pašalpą, būsto kompensaciją). Tai patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Šis neapmokestinimas yra esminis sistemos elementas, nes leidžia globėjams sukaupti visą paramą be jokio mokestinio sumažėjimo, ir, kas yra ne mažiau svarbu, neapsunkina globėjo pajamų deklaracijos pildymo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Globos išmokos dydis 2026 metais priklauso nuo vaiko amžiaus ir globos formos. Pagrindiniai tarifai yra suderinti su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2026 metais yra 55 eurai. Žemiau pateikiamas aktualus tarifų sąrašas:

• Vaikui iki 6 metų amžiaus: 4 BSI per mėnesį = 220 eurų;
• Vaikui nuo 6 iki 12 metų amžiaus: 4,5 BSI per mėnesį = 247,50 eurų;
• Vaikui nuo 12 iki 18 metų amžiaus: 5 BSI per mėnesį = 275 eurų;
• Vaikui su sunkia neįgalia (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma): papildomai 2 BSI = 110 eurų per mėnesį, neatsižvelgiant į amžių;
• Budinčio globotojo (Bovinio) atveju: padidintas tarifas — 8 BSI per mėnesį = 440 eurų, plius 4 BSI «budinčio statuso» mėnesinė priemoka už pasirengimą priimti vaikus skubia tvarka;
• Šeimynose (3-12 vaikų globotinių šeimos tipo įstaiga): šeimynos vadovas gauna 8 BSI per kiekvieną vaiką + papildomą 2 BSI administracinę priemoką.

Be pagrindinės mėnesinės globos išmokos, mokamos šios papildomos sumos:

• Vienkartinė įsikūrimo išmoka globos pradžioje: 6 BSI = 330 eurų (vienkartinė, mokama per pirmąjį globos mėnesį);
• Vienkartinė savarankiško gyvenimo pradžios išmoka: globotiniui sukakus 18 metų ir baigus globą — 75 BSI = 4 125 eurų, skirta įsikurti savarankiškai (būsto nuoma, baldai, pirmieji pragyvenimo mėnesiai); ši suma padidinama 25 BSI, jei globotinis dar mokosi aukštojoje mokykloje;
• Mokymosi parama: 5 BSI per metus mokyklinėms priemonėms (rugsėjo mėn.), 10 BSI «sezoniniam aprangos rinkiniui» rugsėjo ir vasario mėn.;
• Sveikatos parama: nemokamas privalomasis sveikatos draudimas per Valstybinę ligonių kasą, nemokamos odontologijos paslaugos iki 18 metų amžiaus.

Mokėjimas atliekamas kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos, į globėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN), kuri privalo būti SEPA banko sąskaita Lietuvos arba EU/EEZ valstybėje. Vidutinis administracinis sprendimo priėmimo laikas yra 14 darbo dienų po globos sprendimo įsigaliojimo. Mokėjimas tęsiamas iki vaikui sukanka 18 metų amžiaus, arba iki 24 metų amžiaus, jeigu globotinis mokosi aukštojoje mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje dieninėmis studijomis.

Atskirai paminėtina nauja 2025 m. spalio mėn. įvesta forma — laikinasis globos namų atstovas (LGNA), kuriam mokama dvigubai didesnė globos išmoka, jei vaikas yra paskirtas trumpalaikei (iki 3 mėnesių) krizinei globai. Ši forma sukurta vietoje senesnio «skubaus apgyvendinimo» modelio ir leidžia užtikrinti, kad nei vienas vaikas neliktų be apsaugos net trumpalaikių krizinių situacijų metu. LGNA budi visą parą ir gali priimti vaikus per 2 valandas po pranešimo, gaudami padidintą paramą 10 BSI per vaiką ir 3 BSI dienos parą priemoką.

Lietuvoje veikia kelios globos formos, kurioms taikoma globos išmoka, ir kiekviena turi savo specifines taisykles, paramos lygį ir tikslinę vaikų grupę:

• Nuolatinė globa šeimoje (giminaičių globa): dažniausia forma — vaiko senelis, dėdė, teta, vyresnis brolis ar sesuo perima globą iš netekusių tėvystės tėvų. Tai pirminis pasirinkimas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 str. 2 d., nes giminaičių globa užtikrina vaiko ryšį su šeima ir kultūrine aplinka. Globos išmoka mokama pagal standartinį tarifą, plius 1 BSI «giminystės bonusą»;
• Nuolatinė globa nesusijusioje šeimoje: kai giminaičių nėra arba jie negali prisiimti globos, paskiriama svetima šeima, kuri prieš tai išklausė privalomus 36 valandų mokymus pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) programą «Globėjų ir įtėvių mokymas». Šios šeimos turi būti įregistruotos VVTAĮT globėjų registre;
• Laikinoji globa: trumpalaikė forma (iki 12 mėnesių), kai vaiko biologinė šeima išgyvena krizę — tėvai gydomi nuo priklausomybės, sulaikyti ar laikinai dingę. Laikinoji globa siekia išlaikyti šeimos pakartotinio susijungimo galimybę. Globos išmoka mokama tokia pat tvarka kaip nuolatinė;
• Institucinė globa (vaikų globos namuose): per pastaruosius 10 metų ši forma sparčiai mažėja — 2015 m. Lietuvoje buvo 46 dideli vaikų globos namai, 2026 m. liko tik 7, ir visi jie iki 2030 m. bus uždaryti. Vietoje jų veikia mažos šeimynos (3-12 vaikų) ir grupinės globos namai (iki 8 vaikų);
• Šeimyna: ypatinga forma, kai šeimynos vadovai (paprastai sutuoktiniai) priima 3-12 globotinių į savo namus, dirba tai kaip pagrindinę veiklą ir gauna padidintą paramą. Lietuvoje veikia apie 220 šeimynų, kurios prižiūri apie 1 400 vaikų;
• Budintis globotojas (Bovinis): nuo 2018 m. įvesta forma — šeima yra parengta priimti vaikus skubia tvarka per kelias valandas. Bovinis gauna padidintą globos išmoką (8 BSI per vaiką + 4 BSI «budėjimo» priemoką), bet privalo priimti vaikus per 24 valandas po pranešimo. Lietuvoje 2026 m. yra 184 budintieji globotojai, kurie priėmė 1 287 vaikus per 2025 m.;
• Specializuota globa neįgaliems vaikams: nuo 2024 m. įvesta papildoma forma, kai globėjas, prižiūrintis vaiką su sunkia negalia, gauna 12 BSI per mėnesį plius nemokamas reabilitacijos paslaugas ir psichologo konsultacijas;
• Trumpalaikė atsipalaidavimo globa (respite care): 2025 m. įvesta paslauga — pagrindinis globėjas gali pateikti vaiką 14 dienų per metus į atokumo globą, leidžiančią globėjui atsipalaiduoti ir išvengti perdegimo. Šios paslaugos visiškai finansuojamos iš valstybės biudžeto, globėjui jokio papildomo mokesčio nereikia.

Pasirinkdama globos formą, VVTAĮT atsižvelgia į keletą veiksnių: vaiko amžių, sveikatos būklę, ankstesnės šeimos aplinką, brolių/seserų ryšius (jei keli vaikai — jie privalo būti laikomi kartu pagal Civilinio kodekso 3.255 str.), ir psichosocialinius poreikius. Pasirinkimo procese taip pat dalyvauja vaikas, jeigu jis yra ne mažesnio kaip 10 metų amžiaus. Nuo 2025 m. įvesta paslauga «vaiko balso advokatas» (priklauso VVTAĮT struktūrai) — specialiai apmokytas darbuotojas, kurio funkcija — padėti vaikui suformuluoti savo poziciją dėl globėjo pasirinkimo neutraliai, be tėvų ar potencialių globėjų įtakos.

Tapimas globėju ir globos išmokos gavimas Lietuvoje turi savo struktūrą, kurią vertėtų suprasti iš anksto. Procesas trunka vidutiniškai 4-9 mėnesius (giminaičių atveju — 2-3 mėnesius), ir apima šiuos etapus:

1. Konsultacija ir motyvacijos vertinimas: pirmasis žingsnis — kreipimasis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių arba tiesiogiai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT) per vaikoteises.lt portalą. Konsultacijos metu socialinis darbuotojas paaiškina globos formas, paramos struktūrą ir psichologinius reikalavimus;
2. Dokumentų paruošimas: prašyme reikalaujami šie dokumentai — pareiškėjo (ir, jei sutuoktiniai — abiejų sutuoktinių) asmens tapatybės dokumentas, gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma, gyvenimo aprašymas (CV), sveikatos pažyma iš šeimos gydytojo (forma Nr. 027/a su psichiatrijos ir narkologinio dispanserių žymomis), pajamų pažyma iš VMI už paskutinius 12 mėnesių, neteistumo pažyma iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, ir dviejų liudininkų rekomendacijos. Visi dokumentai pateikiami elektroniniu būdu per vaikoteises.lt;
3. Privalomi mokymai: visi būsimieji globėjai (išskyrus artimuosius giminaičius giminaičių globos atveju) privalo išklausyti VVTAĮT «Globėjų ir įtėvių mokymo» (GIM) programą — 36 valandų mokymą, suskirstytą į 12 sesijų po 3 valandas. Mokymas vyksta mišriai (dalis online, dalis fiziniame susitikime). Mokymo programos turinys apima: vaiko psichologinio vystymosi etapus, trauminės patirties paveikslą, atsakingo tėvystės principus, finansinį globos planavimą, teisinę bazę ir bendravimo su biologinėmis šeimomis taisykles;
4. Šeimos vertinimas: po mokymo VVTAĮT socialiniai darbuotojai (paprastai 2 specialistai) atvyksta į šeimos namus 3-4 kartus per 2-3 mėnesius. Vertinami šie aspektai: būsto sąlygos (atskira vaiko miegamoji erdvė, sanitarinės sąlygos), šeimos santykiai, finansinis stabilumas, motyvacija, geba užtikrinti emocinį saugumą. Vertinimo ataskaita rašoma pagal SAFE (Structured Analysis Family Evaluation) metodiką, kuri Lietuvoje veikia nuo 2020 m.;
5. Globėjo registracija: gavus teigiamą šeimos vertinimo ataskaitą, pareiškėjas įtraukiamas į VVTAĮT globėjų registrą. Nuo šio momento jis gali būti paskirtas konkretaus vaiko globėju, kai atsiras tinkama atitiktis. Vidutinis laukimo laikas po registracijos — 1-4 mėnesiai (pirmiausia ieškoma vaikų, kurių situaciją šeima jau atitinka pagal amžių, brolių/seserų grupę, sveikatos poreikius);
6. Globos sprendimas: kai vaikas paskiriamas konkrečiai šeimai, savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl globos paskyrimo. Sprendimas paskelbiamas viešai per LR teisės aktų registrą (lrtt.lt) ir įsigalioja per 7 darbo dienas;
7. Prašymo dėl globos išmokos pateikimas: globai įsigaliojus, globėjas per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt — pateikia prašymą dėl globos išmokos. Forma GP-1A «Prašymas dėl globos (rūpybos) išmokos». SPIS automatiškai paima globos sprendimo duomenis iš VVTAĮT informacinės sistemos, todėl rankiniu būdu reikia įvesti tik IBAN ir kontaktinius duomenis;
8. Stebėjimas ir periodiniai patikrinimai: po globos paskyrimo VVTAĮT socialiniai darbuotojai stebi šeimą bent 4 kartus per metus per pirmuosius 2 metus, ir 2 kartus per metus vėliau. Be to, kasmet rašoma globotinio gerovės ataskaita, kuri pateikiama savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui.

Praktinis patarimas potencialiems globėjams: pirmas svarbus žingsnis — dalyvauti VVTAĮT organizuojamuose informaciniuose susitikimuose, kurie vyksta kiekvieną mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat online formate. Šie susitikimai nemokami ir leidžia susidaryti realų supratimą apie globos atsakomybę bei paramos sistemą.

Lietuvos globos sistema yra integruota į Europos Sąjungos vaiko gerovės ir socialinės apsaugos koordinavimo aplinką. Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys tarptautinius globos atvejus, yra Hagos 1996 m. konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, Briuselis II ter reglamentas (ES) 2019/1111, įsigaliojęs 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir pakeičiantis senesnį Briuselis II bis reglamentą, taip pat ES Reglamentas 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.

Tipiniai tarptautiniai globos atvejai ir jų sprendimo principai:

• Lietuvos pilietis vaikas, gyvenantis kitoje ES valstybėje, kur jo tėvai mirė ar prarado tėvystės teises: pagal Briuselis II ter, jurisdikcija pirmiausia priklauso valstybei, kurioje vaikas yra įprastinė gyvenamoji vieta. Tačiau, jei vaikas turi Lietuvos pilietybę ir Lietuvoje yra giminaičiai, kurie galėtų jį priimti, gali būti perduodama jurisdikcija Lietuvai pagal reglamento 14 straipsnį. Globos išmoka Lietuvoje pradedama mokėti tada, kai vaikas faktiškai pradeda gyventi pas Lietuvos globėją;
• Kitos ES valstybės vaikas, paskirtas globai Lietuvoje: tarptautinė globa galima tik per centrinių institucijų (VVTAĮT Lietuvoje) bendradarbiavimą su atitinkamos valstybės centriniais kompetentingais organais. Procesas trunka 6-12 mėnesių ir apima kelis etapus: sutikimo gavimą iš kilmės valstybės, šeimos vertinimą Lietuvoje, vaiko psichologinį pasirengimą, ir pereinamąjį laikotarpį (vaikas iš pradžių lanko Lietuvos šeimą 1-2 savaitėmis, prieš galutinį perkėlimą);
• Ukrainos vaikai, atvykę su laikinosios apsaugos statusu: nuo 2022 m. kovo mėn., kai prasidėjo karas Ukrainoje, Lietuva priėmė didelį skaičių Ukrainos vaikų, daugelį iš jų be tėvų. Šiems vaikams taikoma specialioji greitos globos procedūra pagal LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 7-1 straipsnį ir LR Vyriausybės 2022 m. nutarimą Nr. 198. Lietuva nuo 2022 m. priėmė į globą daugiau nei 850 ukrainiečių vaikų;
• Lietuvos vaikas, kurio biologiniai tėvai persikėlė gyventi į kitą ES valstybę, o vaikas liko Lietuvoje su globėju: tokiu atveju Lietuva išlaiko jurisdikciją dėl globos, o ES koordinavimas vyksta socialinės apsaugos srityje — jeigu kita valstybė taip pat moka šeimos paramą tėvams, taikomos Reglamento 883/2004 koordinavimo taisyklės, kad vaikas negautų dvigubo paramos paketo;
• Tarpvalstybinis vaiko grąžinimo procesas: jeigu globotinis yra neteisėtai išvežtas į kitą ES valstybę, taikoma Briuselis II ter reglamento 22-29 straipsniai dėl skubaus vaiko grąžinimo. Procesas turi būti baigtas per 6 savaites. Lietuvoje centrine institucija yra Teisingumo ministerija.

Praktinis aspektas globėjams: jeigu globėjas planuoja išvykti su globotiniu į kitą ES valstybę (atostogos, ilgesnė kelionė, mokymai), reikalingas raštiškas savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimas. Trumpoms atostogoms (iki 30 dienų) sutikimas suteikiamas paprastai per 5 darbo dienas; ilgesnėms (30+ dienų) reikalinga papildoma teisinė analizė ir, jeigu globotinis išvyksta į trečiąją valstybę, — konsulinio departamento patvirtinimas.

Nuo 2025 m. lapkričio mėn. veikia EU EESSI 2.0 (Electronic Exchange of Social Security Information) platformos plėtinys vaiko gerovės informacijai keistis tarp ES valstybių centrinių institucijų. Tai sumažino tarpvalstybinių globos atvejų sprendimo laiką nuo buvusių 9-12 mėnesių iki vidutiniškai 4-6 mėnesių, ir pagerino vaikų apsaugos kokybę, nes informacijos perdavimo procesas yra struktūrizuotas ir audituojamas.

Be pagrindinės globos išmokos, Lietuvos globos sistema apima platų papildomos paramos rinkinį, kurio tikslas — užtikrinti, kad globotojai galėtų visapusiškai rūpintis vaikais be perdėto finansinio ar emocinio krūvio. Žemiau pateikiamas pagrindinių papildomų paramos formų sąrašas:

• Vaiko pinigai: mėnesinė universali parama, kurią globotinio atveju gauna globėjas. 2026 m. dydis — 80 eurų pirmiems dviem vaikams, 100 eurų nuo trečio vaiko, papildomi 50 eurų neįgaliems vaikams. Ši parama mokama lygiagrečiai su globos išmoka, nemažinant nė vienos iš jų;
• Vienkartinė įsikūrimo išmoka: globos pradžioje globėjas gauna 6 BSI (330 eurų 2026 m.) vienkartinę paramą, skirtą pirminėms vaiko priežiūros išlaidoms (drabužiai, lova, mokyklos reikmenys);
• Savarankiško gyvenimo pradžios išmoka: globotiniui sukakus 18 metų ir baigus globą — 75 BSI (4 125 eurų) vienkartinė parama, skirta įsikurti savarankiškai. Suma padidinama 25 BSI, jei globotinis mokosi aukštojoje mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje. Naudojimas yra laisvas, tačiau VVTAĮT siūlo nemokamą finansinio planavimo konsultaciją, kurią pasirenka 78 % globotinių;
• Šeimos kortelė: jeigu globėjo namų ūkyje yra 3 ar daugiau vaikų (įskaitant biologinius ir globotinius), šeima pretenduoja į Šeimos kortelę, kuri suteikia nuolaidas transporte, kultūros įstaigose ir tam tikrose komercinėse paslaugose;
• Mokymosi parama: globotiniai gauna nemokamą maitinimą mokykloje (nepriklausomai nuo pajamų), nemokamus vadovėlius, 5 BSI per metus mokyklos reikmenims, ir 10 BSI sezoniniam aprangos rinkiniui (rugsėjis ir vasaris);
• Sveikatos parama: globotiniai turi nemokamą privalomąjį sveikatos draudimą per Valstybinę ligonių kasą, nemokamas odontologijos paslaugas iki 18 m. amžiaus, prioritetinį priėmimą pas vaikų psichiatrą ir psichologą per Valstybinį psichikos sveikatos centrą. Globėjams taip pat suteikiama nemokama psichologo konsultacija (iki 12 sesijų per metus);
• Reabilitacijos ir terapijos paslaugos: vaikams su trauminės patirties poveikiu (kas yra didžioji dauguma globotinių) prieinamos nemokamos terapijos — muzikos terapija, dailės terapija, šeimos sisteminė terapija, EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) traumai. Šias paslaugas teikia tiek valstybinės įstaigos, tiek VVTAĮT partneriai — nevyriausybinės organizacijos kaip «SOS vaikų kaimai» ir «Paramos vaikams centras»;
• Atsipalaidavimo (respite) globa: pagrindinis globėjas gali pateikti vaiką iki 14 dienų per metus į trumpalaikę kitą globą, kad pats galėtų atsipalaiduoti ir išvengti perdegimo. Visiškai finansuojama valstybės;
• Bendruomenės palaikymo grupės: VVTAĮT ir savivaldybės organizuoja globėjų bendruomenes — mėnesinius susitikimus, kuriuose globėjai dalijasi patirtimi, gauna profesionalią konsultaciją ir psichologinę paramą. Lietuvoje 2026 m. veikia 47 globėjų bendruomenių klubai;
• Profesinis tobulinimas: kasmet globėjams siūlomi nemokami pažangūs mokymai (12-24 valandų), apimantys aktualias temas — paauglystės iššūkius, skaitmeninio amžiaus saugumą, narkotikų prevenciją, LGBT+ jaunimo paramą.

Be to, valstybė remia globėjus per netiesiogines paramos formas: prioritetinis priėmimas į lopšelio-darželio vietas, sumažintos lopšelio-darželio mokesčiai (50 % nuolaida), prioritetinis būsto nuomos eilė savivaldybės socialiniame būste, taip pat profesinio pelno mokesčio lengvatos — globėjai gali atskaityti iki 600 eurų per metus iš apmokestinamųjų pajamų vaiko priežiūros išlaidoms padengti, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnį.

Strategiškai sudėjus pagrindinę globos išmoką, vaiko pinigus, vienkartines paramas ir nepiniginės formas paramos, vidutinis globėjas, prižiūrintis vieną 10-12 metų vaiką, per metus gauna apie 5 500-6 200 eurų piniginės paramos plius nepiniginės paramos paketą, kurio rinkos vertė siekia dar 2 800-3 500 eurų. Tai užtikrina, kad globa Lietuvoje yra finansiškai tvari forma, leidžianti globėjams neturėti dirbti pilnu etatu, jeigu jie to nepageidauja.

Lietuvos globos sistema per pastaruosius 10 metų išgyvena radikalų transformacijos procesą. 2015 m. apie 50 % be tėvų globos likusių vaikų gyveno didelėse institucinės globos įstaigose (vaikų globos namuose, kuriuose buvo 30-150 vaikų), o 2026 m. ši dalis yra sumažėjusi iki 4 %. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) 2026 m. balandžio mėn. statistinį biuletenį, aktualūs skaičiai yra šie:

• Bendras be tėvų globos likusių vaikų skaičius Lietuvoje: 7 842 (2026 m. balandžio 1 d. duomenys);
• Globa šeimoje (giminaičių ir nesusijusių šeimų): 5 421 vaikas (69 %);
• Šeimynose: 1 402 vaikas (18 %);
• Mažose grupinės globos įstaigose (iki 8 vaikų): 691 vaikas (9 %);
• Dideliuose vaikų globos namuose: 328 vaikai (4 %) — visi šie globos namai bus uždaryti iki 2030 m. gruodžio 31 d. pagal Vaiko gerovės 2030 strategiją.

Globėjų skaičius taip pat auga: 2026 m. Lietuvoje yra 3 184 registruotų globotojų šeimų, 220 šeimynų vadovų, 184 budintieji globotojai (Bovinis) ir 47 specializuoti globėjai neįgalūs vaikams. VVTAĮT siekia iki 2030 m. pasiekti 4 000 globotojų šeimų ribą, kuri leistų visiems vaikams gauti šeimos tipo globą.

Strategijos «Vaiko gerovė 2030» pagrindiniai elementai apima: visišką didelių institucinių vaikų globos namų uždarymą, perėjimą prie mažų grupinės globos vienetų (4-8 vaikai), naujų budinčių globėjų tinklo plėtimą, vaiko balso advokatų programos plėtrą (siekiama, kad iki 2027 m. kiekvienas globotinis būtų aprūpintas individualiu advokatu), ir struktūrinį globos paramų indeksavimą su minimalios algos lygiu (kad globos išmoka visada būtų ne mažesnė už 30 % minimalios mėnesinės algos).

Be to, 2026-2027 m. planuojami šie struktūriniai pakeitimai: skaitmeninė globos byla «e.Globa», kurioje visi globos dokumentai, sprendimai ir paramos istorija būtų prieinami globėjams ir vaikams (sulaukusiems pilnametystės) per spis.lt; nacionalinis globotinio mentorystės tinklas — suaugusieji savanoriai padeda paaugliams globotiniams pereinant į savarankišką gyvenimą; ir įvedimas naujos paslaugos «Pirmieji žingsniai» — intensyvi 6 mėnesių parama 18 metų sukakusiems globotiniams pirmaisiais savarankiško gyvenimo mėnesiais. Visos šios iniciatyvos kolektyviai turi tikslą padaryti Lietuvos vaiko gerovės sistemą tarp pažangiausių visoje Europos Sąjungoje, tinkamu pavyzdžiu Baltijos regiono valstybėms.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.