Tikslinė kompensacija (slauga / priežiūra)

Slaugos pašalpa Lietuvoje yra valstybinė piniginė parama, mokama asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės yra reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ar priežiūra. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas (XII-2222, priimtas 2016 m. su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl tarifų indeksavimo), kuris reglamentuoja slaugos kompensacijų sistemą, dydžius ir gavimo sąlygas. Antrasis svarbus teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (X-1547, su paskutinėmis pataisomis 2025 m. lapkričio mėn.), kuris reglamentuoja neįgalumo nustatymą ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) veiklą.

Pagrindiniai administratoriai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) — kuri moka pensininkams ir Sodros socialinio draudimo gavėjams, ir savivaldybių socialinės paramos skyriai — kurie moka neapdraustiems gavėjams ir vaikams su negalia. Neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2025 m. apdorojo apie 142 800 paraiškų ir išdavė 47 200 naujų neįgalumo pažymų.

Slaugos pašalpos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, kompensuoti dalį kaštų, susijusių su slaugos paslaugomis, kurias asmuo turi pirkti namų aplinkoje (privačios slaugytojos, slaugos paslaugų teikėjų abonementinės sutartys, vaistinės paslaugos); antra, suteikti finansinę paramą šeimos nariams, kurie patys slaugo artimąjį ir dėl to negali dirbti pilnu etatu; trečia, paskatinti namų slaugą vietoj institucinės globos, kuri yra brangesnė valstybei ir mažiau orientuota į asmens orumą.

Pagal Sodros 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2026 m. pradžioje yra išmokama 89 400 slaugos pašalpų (iš jų 62 100 pensininkams, 22 800 darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, 4 500 vaikams su negalia). Bendras metinis biudžetas yra apie 425 mln. eurų iš Sodros lėšų ir 38 mln. eurų iš valstybės biudžeto vaikų ir neapdraustų asmenų paramai.

Mokesčių požiūriu slaugos pašalpa yra visiškai neapmokestinama — jai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), ir ji neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas (socialinę pašalpą, būsto kompensaciją). Tai patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris valstybės socialinę paramą įtraukia į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą.

Slaugos pašalpa priklauso asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) yra nustačiusi specialų slaugos arba priežiūros poreikį. Pagrindinės pretenduotojų kategorijos:

• Asmenys su nustatytu specialiu slaugos poreikiu (didžiausias slaugos lygis): tai asmenys, kuriems dėl sunkios negalios ar lėtinės ligos yra reikalinga nuolatinė kito asmens slauga visą parą. Į šią kategoriją įeina asmenys su sunkiomis cerebroinsulta padariniais (paralyžiumi), sunkia Alzheimerio liga (vidutinis ar pažengęs etapas), Parkinsono liga (4-5 stadija), išsėtine skleroze (didelio negalios laipsnio), onkologinėmis ligomis paliatyvioje fazėje, sunkiu autizmu, raumenų distrofija;
• Asmenys su nustatytu specialiu priežiūros poreikiu (vidutinis slaugos lygis): asmenys, kuriems reikalinga reguliari, bet ne nepertraukiama priežiūra — pvz., pagalba maitinantis, prausiantis, vaistus geriant, judant. Tipiniai atvejai: po insulto reabilitacijos fazėje, lengvos ar vidutinio sunkumo demencija, sunkios psichikos sutrikimų atvejai, kurie nereikalauja stacionaraus gydymo, bet reikalauja aprūpinimo;
• Vaikai su nustatyta negalia: pagal LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, vaikams iki 18 m. amžiaus su nustatyta negalia priklauso slaugos pašalpa, kurios dydis priklauso nuo negalios kategorijos — sunkus neįgalumas (didžiausia), vidutinis (vidutinė) arba lengvas (mažesnė);
• Asmenys su sunkia regos negalia (akliausi ar prilyginti): jiems priklauso speciali slaugos pašalpa nepriklausomai nuo amžiaus, su tarifu, lygiu specialiam slaugos poreikiui;
• Asmenys, kuriems amputuotos abi kojos arba abi rankos: jiems automatiškai priklauso slaugos pašalpa pagal sunkios negalios kategoriją;
• Veteranai ir politiniai kaliniai: pagal LR Veteranų ir politinių kalinių įstatymą, jie pretenduoja į papildomą priežiūros priemoką (10 % priedas prie standartinės sumos), jei nustatomas slaugos poreikis.

Slaugos pašalpa nepriklauso: asmenims be NDNT nustatyto slaugos poreikio (net jei jie patys jaučia, kad jiems reikia pagalbos — reikalingas oficialus nustatymas); asmenims, kurie yra įdarbinti visu etatu (su tam tikromis išimtimis profesionaliems slaugytojams); asmenims, kurie yra stacionariai gydomi sveikatos priežiūros įstaigose ar globos namuose (tokiu atveju slauga teikiama įstaigos lėšomis, papildoma pašalpa nemokama).

Slaugos poreikis nustatomas pagal NDNT atliktą patikrinimą, kuris apima medicininę dokumentaciją, asmeninį pokalbį, namų aplinkos vertinimą ir, kai aktualu, kompiuterinę WHO-DAS 2.0 funkcinio vertinimo skalę. Procesas trunka 30-60 dienų nuo prašymo pateikimo. Sprendimą galima apskųsti per 30 dienų LR Administracinių ginčų komisijai.

Slaugos pašalpos dydžiai 2026 metais yra suderinti su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2026 m. yra 55 eurai, ir su tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (TKBD) reikšme, kuri 2026 m. yra 154 eurai. Žemiau pateikiamas aktualus tarifų sąrašas:

• Slaugos kompensacija (sunkesnis poreikis, specialus slaugos poreikis): 2,6 TKBD per mėnesį = 400,40 eurų. Mokama asmenims su didžiausiu slaugos lygiu (sunkios negalios kategorija, 0-25 % darbingumo);
• Priežiūros (slaugos) išlaidų tikslinė kompensacija (vidutinis poreikis, specialus priežiūros poreikis): 1,8 TKBD per mėnesį = 277,20 eurų. Mokama asmenims su vidutiniu slaugos lygiu (vidutinio sunkumo negalia, 30-40 % darbingumo);
• Vaikams su sunkia negalia (iki 18 m. amžiaus): 2,9 TKBD per mėnesį = 446,60 eurų. Padidintas tarifas, nes vaikų slaugos kaštai paprastai didesni dėl specialių vaiko aprangos, vystymosi reikmių, ugdymo paramos;
• Vaikams su vidutiniu neįgalumu: 2,0 TKBD per mėnesį = 308 eurų;
• Aklieji ar prilyginti: 2,9 TKBD per mėnesį = 446,60 eurų, nepriklausomai nuo amžiaus;
• Asmenims su amputuotomis abiem galūnėmis: 2,9 TKBD per mėnesį = 446,60 eurų, jeigu nustatytas specialus slaugos poreikis;
• Veteranų ir politinių kalinių priemoka: papildomi 10 % nuo pagrindinio tarifo.

Indeksavimas ir tarifo pakeitimai: TKBD ir BSI dydžiai yra indeksuojami kasmet sausio 1 d., pagal vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje pokyčius ir infliacijos rodiklius. 2026 m. tarifai yra 4,8 % didesni nei 2025 m., ir tikimasi, kad 2027 m. sausio mėn. bus dar 4-5 % padidinimas pagal Vyriausybės indeksavimo formulę.

Mokėjimo terminai:

• Mokėjimas atliekamas kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos, į asmens nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
• Sodros gavėjams: slaugos pašalpa mokama drauge su pensija (senatvės, neįgalumo, vaikystės pensija). Pensininkams su didelėmis pensijomis dažnai patogiau gauti vieną didesnį mokėjimą;
• Savivaldybės gavėjams (neapdrausti asmenys, vaikai): slaugos pašalpa mokama atskirai, į asmens ar tėvo/globėjo banko sąskaitą;
• Trumpalaikis sustabdymas: jeigu asmuo yra stacionariai gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje ar globos namuose ilgiau kaip 30 dienų, pašalpos mokėjimas sustabdomas iki grįžimo. Tačiau jeigu hospitalizacija trunka iki 30 dienų, mokėjimas tęsiamas be sustabdymo.

Asmuo gali pretenduoti tik į vieną slaugos pašalpos tipą vienu metu — jei jis atitinka tiek slaugos, tiek priežiūros kategorijas, mokama didesnė (slaugos). Tarifai yra fiksuoti pagal nustatytą NDNT kategoriją ir nepriklauso nuo asmens pajamų ar šeimos pajamų lygio.

Jei artimą giminaitį (sutuoktinį, tėvą, vaiką, brolį, seserį) slaugote patys, Lietuvoje galite turėti teises į papildomas išmokas, kompensacijas ir lengvatas, kurios palengvina šeimos slaugos modelį. Tai svarbi sistemos dalis, kurioje valstybė siekia paskatinti namų slaugą vietoje institucinės globos.

Pagrindinės šeimos slaugotojų teisės:

• Sodros socialinio draudimo įmokų valstybės kompensavimas: jeigu dirbate ne visu etatu (mažesniu nei 0,5 etato) arba apskritai neidirbate, kad galėtumėte slaugyti šeimos narį, valstybė per Sodrą už Jus moka socialinio draudimo įmokas, kad nesumažėtų Jūsų pensijos stažas. Tai įmanoma, jeigu slaugomas asmuo turi NDNT pažymą su didžiausia slaugos lygio kategorija. Įmokos mokamos nuo MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio — 2026 m. tai yra 1 011 eurų per mėnesį, todėl valstybė už slaugotoją moka apie 282 eurų per mėnesį Sodros įmokų;
• Tikslinė kompensacija slaugotojui: nuo 2024 m. liepos 1 d. įvesta nauja parama — slaugotojas, kuris faktiškai slaugo savo šeimos narį ir dėl to nedirba pilnu etatu, gauna tikslinę kompensaciją 3 TKBD per mėnesį = 462 eurų. Ši parama mokama be jokio papildomo pajamų testavimo, bet reikalauja, kad slaugotojas patikrintų ir pareikštų, kad jis tikrai negali dirbti pilnu etatu dėl slaugos pareigų;
• Profesinis ar vaiko priežiūros etapas: jeigu šeimos slaugotojas vis dar nori dirbti dalinai, jis gali derinti slaugą su daline darbo veikla. Įstatymas leidžia užimtumo iki 0,5 etato (apie 20 valandų per savaitę) be slaugotojo kompensacijos sustabdymo;
• Socialinė pašalpa: jeigu šeimos pajamos yra žemos (mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam asmeniui per mėnesį), šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą papildomai. Slaugotojo etatas nesumažina pajamų testavimo lygio — valstybė atsižvelgia į faktinę šeimos finansinę padėtį;
• Būsto šildymo kompensacija: neįgaliųjų plotų normatyvas yra didesnis (38 kv. m vietoje standartinių 30 kv. m), todėl kompensacijos dydis taip pat didesnis;
• Mokesčių lengvatos: šeimos slaugotojai gali atskaityti iki 1 200 eurų per metus iš apmokestinamųjų pajamų (per gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją) faktinėms slaugos išlaidoms padengti — vaistams, slaugos priemonėms, transportavimui į sveikatos įstaigas, profesinės slaugytojos abonementinėms sutartims (jei pareikalaujamos);
• Atostogos nuo slaugos (respite care): nuo 2025 m. sausio mėn. visiems šeimos slaugotojams suteikiama teisė į 14 dienų atokumo paslaugą per metus — slaugomas asmuo perkeliamas į trumpalaikę globos įstaigą arba paslaugą namuose teikia profesionali slaugytoja, kad slaugotojas galėtų atsipalaiduoti.

Praktinis patarimas: jeigu pradedate slaugyti šeimos narį, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių, kur socialinis darbuotojas išklausys situaciją ir parengs individualų paramos planą, apimantį visas Jums priklausančias paramos formas. Daugumai šeimos slaugotojų geriausia derinti slaugos kompensaciją + Sodros įmokų kompensaciją + tikslinę kompensaciją slaugotojui + socialinę pašalpą (jeigu pajamos žemos), kas gali sudaryti apie 1 100-1 400 eurų per mėnesį visapusiškos paramos.

Slaugos pašalpos gavimas Lietuvoje yra dviejų etapų procesas: pirma, NDNT pažymos gavimas dėl slaugos ar priežiūros poreikio, antra, slaugos pašalpos prašymo pateikimas Sodrai ar savivaldybei. Žemiau detalus procesas:

1. 1 etapas: NDNT prašymas: prašymas dėl darbingumo lygio ir slaugos poreikio nustatymo pateikiamas per ndnt.lt portalą arba per savivaldybės socialinės paramos skyrių. Reikalingi dokumentai: pareiškėjo asmens tapatybės dokumentas, medicininė dokumentacija (gydytojo siuntimas, šeimos gydytojo apibendrinta ligų istorija, specialistų konsultacijos, hospitalizavimo išrašai), ankstesnių NDNT sprendimų kopijos (jei yra). Prašymas nagrinėjamas 30-60 dienų. NDNT komisija (paprastai 3 specialistai — gydytojas, socialinis darbuotojas, psichologas) atlieka asmeninį pokalbį ir, jei reikia, namų aplinkos vertinimą;
2. 2 etapas: slaugos pašalpos prašymas (pensininkai): jeigu jau gaunate Sodros pensiją (senatvės, neįgalumo, našlystės) ir gavote NDNT pažymą, slaugos pašalpos prašymas pateikiamas per sodra.lt portalą arba per artimiausią Sodros klientų aptarnavimo skyrių. Sodra automatiškai paima NDNT pažymą iš centrinės sistemos ir priima sprendimą per 14 darbo dienų;
3. 2 etapas: slaugos pašalpos prašymas (neapdrausti asmenys, vaikai): prašymas pateikiamas per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt — arba per savivaldybės socialinės paramos skyrių. Forma TS-1 «Prašymas dėl tikslinės kompensacijos (slaugos / priežiūros)». SPIS automatiškai paima asmens duomenis iš Lietuvos gyventojų registro, NDNT pažymą iš NDNT registro, banko duomenis. Sprendimas priimamas per 30 darbo dienų;
4. 3 etapas: mokėjimo pradžia: po teigiamo sprendimo pirmoji mokėjimo data yra ne vėliau kaip 10 darbo dienų po sprendimo. Mokėjimas atliekamas į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
5. 4 etapas: periodiniai patikrinimai: NDNT pažyma yra periodiškai peržiūrima (paprastai kas 3-5 metai, priklausomai nuo negalios pobūdžio). Pažymos atnaujinimo prašymas teikiamas per 3 mėnesius iki dabartinės pažymos galiojimo pabaigos. Iki naujos pažymos gavimo dabartinė slaugos pašalpa tęsiama;
6. 5 etapas: aplinkybių pasikeitimas: jeigu sveikatos būklė smarkiai blogėja ar gerėja, pareiškėjas gali bet kuriuo metu pateikti prašymą dėl NDNT pažymos pakartotinio patikrinimo. Pakartotinis patikrinimas paprastai vyksta 30 dienų.

Apeliacijos teisė: jeigu pareiškėjas nesutinka su NDNT ar Sodros sprendimu, jis turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — LR Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (sprendimas per 30-60 dienų), antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas. Vidutinis pirmosios pakopos apeliacijų patenkinimo procentas 2025 m. buvo 23 % — tai rodo, kad apeliacijos yra prasmingos ir verta jas svarstyti, jeigu pareiškėjas mano, kad sprendimas neatitinka faktinės situacijos.

Pagalbos gavimas: pareiškėjai gali kreiptis į nemokamą valstybės teisinę pagalbą per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jei pajamos atitinka kriterijus, arba į nevyriausybines organizacijas (Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos pensininkų sąjunga), kurios siūlo nemokamą konsultaciją ir pagalbą dokumentų paruošime.

Lietuvos slaugos pašalpos sistema yra integruota į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Tai reiškia, kad lietuviams, gyvenantiems ar dirbantiems kitose ES, EEZ valstybėse ir Šveicarijoje, taikomos specifinės taisyklės dėl slaugos pašalpos mokėjimo.

Pagrindiniai tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pensininkas, persikėlęs gyventi į kitą ES valstybę: Lietuvos slaugos pašalpa yra «eksportuojama» — ji mokama nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ES, EEZ ar Šveicarijoje. Asmuo turi pateikti gyvenamosios vietos pakeitimo pranešimą Sodrai per sodra.lt ir nurodyti naują IBAN. Mokėjimas tęsiamas be sustabdymo, jeigu Lietuvos pilietybė ir Lietuvos socialinio draudimo stažas išlaikyti. Apie 12 400 Lietuvos pensininkų užsienyje gauna slaugos pašalpą iš Lietuvos;
• Lietuvos pilietis su negalia, dirbantis kitoje ES valstybėje: jeigu negalios pažyma yra išduota Lietuvoje, ji pripažįstama kitose ES valstybėse pagal Reglamento 883/2004 nuostatas. Tačiau slaugos pašalpa paprastai mokama gyvenamosios šalies. Jeigu kita šalis turi panašią paramos formą (Vokietijoje — Pflegegeld, Olandijoje — Wlz-zorg, Suomijoje — vammaisetuus), ji gali mokėti pirmiausia, o Lietuva — diferencialinį skirtumą, jei Lietuvos parama būtų didesnė;
• Užsienio pilietis, gavęs negalią Lietuvoje: ES, EEZ ir Šveicarijos piliečiai su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje turi tas pačias teises į slaugos pašalpą kaip ir Lietuvos piliečiai. Trečiosios šalies piliečiai pretenduoja, jei turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinosios apsaugos statusą;
• Tarptautinis NDNT pažymos pripažinimas: nuo 2025 m. spalio mėn. veikia ES EESSI 2.0 (Electronic Exchange of Social Security Information) platforma, kuri leidžia automatinį NDNT pažymų keitimąsi tarp ES valstybių. Tai sumažino dvigubų patikrinimų laiką nuo buvusių 6-9 mėnesių iki 2-3 mėnesių, ypač asmenims, kurie persikelia iš vienos ES valstybės į kitą.

Be ES bendradarbiavimo, Lietuva taip pat yra Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro nare per kurias dalijasi gerąja patirtimi ir mokosi iš kitų valstybių. Lietuvos slaugos sistemos modelis — ypač šeimos slaugotojų paramos komponentas — yra cituojamas tarp pažangiausių Centrinės ir Rytų Europos regione.

2026-2030 m. planuojami šie struktūriniai pakeitimai: integruota NDNT-Sodra-savivaldybės informacinė sistema, kuri sumažins administracinę naštą ir pažymos gavimo laiką nuo dabartinių 30-60 dienų iki 14 dienų; plėtra šeimos slaugotojų paramos sistemos su nauja paramos forma «Slaugotojo akademija» — nemokamų mokymų programa apie efektyvius slaugos metodus; ir tarptautinio pripažinimo plėtra per ES Slaugos kortelę — standartizuotą dokumentą, kuris suteiktų vienkartines slaugos paslaugas asmenims, keliaujantiems Europoje.

Lietuvos slaugos pašalpos sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: bendras gavėjų skaičius — 89 400 asmenų (3,1 % visos Lietuvos gyventojų skaičiaus, kas yra panašu į ES vidurkį 3,4 %). Bendras metinis biudžetas — apie 463 mln. eurų (425 mln. iš Sodros + 38 mln. iš valstybės biudžeto vaikams ir neapdraustiems).

• Pasiskirstymas pagal amžių: 62 100 pensininkų (69 %), 22 800 darbingo amžiaus asmenų (26 %), 4 500 vaikų (5 %);
• Pasiskirstymas pagal negalios kategoriją: 48 % gauna slaugos kompensaciją (specialus slaugos poreikis), 41 % — priežiūros kompensaciją (specialus priežiūros poreikis), 11 % — padidintą vaikų neįgalumo tarifą;
• Geografinis pasiskirstymas: didžiausi gavėjų skaičiai miesto savivaldybėse — Vilniaus mieste (8 200), Kaune (6 100), Klaipėdoje (3 400), Šiauliuose (2 800), Panevėžyje (2 200). Kaimiškose savivaldybėse procentinis lygis yra didesnis nei miestuose dėl gyventojų amžiaus struktūros;
• Šeimos slaugotojų skaičius: 2026 m. apie 41 200 šeimos slaugotojų gauna Sodros įmokų kompensaciją arba tikslinę kompensaciją slaugotojui. Tai sudaro apie 46 % visų slaugos pašalpos gavėjų — reikšminga dalis, kuri patvirtina šeimos slaugos modelio populiarumą Lietuvoje.

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• Tarifo indeksavimas: iki 2027 m. planuojama įtvirtinti automatinį TKBD indeksavimo formulę, susietą su vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje pokyčiais ir suderinamą su minimaliosios mėnesinės algos lygiu (kad slaugos kompensacija visada būtų ne mažesnė už 35 % MMA);
• Naujos kategorijos: 2027 m. planuojama įvesti nauja paramos formą «Krizinė slaugos parama» — vienkartinė 12 BSI (660 eurų) parama šeimoms, kurios staiga susiduria su artimo žmogaus negalia (po nelaimingo atsitikimo, insulto, sunkios ligos diagnozės). Ši parama padės padengti pirmas išlaidas, kol bus gauta nuolatinė slaugos pašalpa;
• Sistemos paprastinimas: iki 2027 m. planuojama integruoti NDNT, Sodros ir savivaldybės procesus į vieną prašymo formą per spis.lt — pareiškėjas pateiks vieną prašymą, ir sistema automatiškai paskirstys jį tarp atitinkamų institucijų. Tai sumažins administracinę naštą šeimoms ir leis greičiau gauti paramą;
• Skaitmeninė šeimos slaugotojo asistentūra: 2026 m. lapkričio mėn. planuojama paleisti «e.Slaugotojas» mobiliąją aplikaciją, kuri suteiks šeimos slaugotojams: priminimus apie vaistus, slaugos užduočių sąrašą pagal dieną, video instrukcijas standartinėms slaugos procedūroms (lovos pakėlimo, vystymo, lengvos reabilitacijos pratimų), kontaktinę informaciją apie greitąją pagalbą ir slaugos specialistus;
• Telekonsultacija: nuo 2026 m. balandžio mėn. įvedama nemokama telekonsultacijos paslauga šeimos slaugotojams — profesionalus slaugytojas ar gydytojas atsako į slaugos klausimus per video skambutį 24/7 režimu. Paslauga finansuojama iš Sodros ir savivaldybių biudžetų;
• Trumpalaikės globos paslaugos plėtra: iki 2028 m. visose savivaldybėse turi būti įsteigtos trumpalaikės globos paslaugos (respite care), kurios leis šeimos slaugotojams pailsėti 14-30 dienų per metus. Šiuo metu paslauga prieinama tik 24 savivaldybėse, o 36 jos dar nėra.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos šeimos slaugotojų paramos modelis 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Gerosios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už integruotą paramą šeimos slaugai, ir yra cituojamas EuroCarers (Europos slaugotojų asociacijos) studijose kaip vienas iš pažangiausių modelių Europoje.

Slaugos pašalpa Lietuvoje veikia kaip dalis platesnės neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų paramos sistemos. Asmenys, kurie pretenduoja į slaugos pašalpą, paprastai pretenduoja į kelias kitas paramos formas, kurios kolektyviai užtikrina visapusišką gerovę.

• Negalios pensija: jeigu darbingumas yra sumažėjęs (NDNT pažyma su 0-55 % darbingumo lygiu) ir asmuo turi pakankamą Sodros stažą, jam priklauso negalios pensija. Suderinama su slaugos pašalpa — abi mokamos lygiagrečiai;
• Senatvės pensija: vyresniems asmenims (nuo 65 m. amžiaus, palaipsniui kylant iki 67 m. iki 2030 m.) priklausanti pensija. Slaugos pašalpa mokama drauge su pensija į vieną banko sąskaitą;
• Socialinė pašalpa: jeigu šeimos pajamos žemos, šeima gali pretenduoti į papildomą socialinę pašalpą. Slaugos pašalpa ir negalios pensija įskaičiuojamos kaip pajamos, todėl prieš teikdami prašymą rekomenduojama atlikti skaičiavimą su socialiniu darbuotoju;
• Būsto šildymo kompensacija: neįgaliųjų plotų normatyvas yra didesnis (38 kv. m vietoje standartinių 30 kv. m), todėl kompensacija yra didesnė. Be to, asmenims su sunkia negalia kai kuriose savivaldybėse galioja papildoma 10-20 % nuolaida šildymui;
• Laidojimo pašalpa: artimajam mirus, šeimai mokama vienkartinė laidojimo pašalpa iš Sodros — 8 BSI (440 eurų 2026 m.). Tai svarbi paramos forma sunkiu momentu;
• Transporto kompensacija: asmenims su sunkios judėjimo negalios pažyma priklauso nemokamas savivaldybės transportas (specialūs autobusai, taksi paslaugos) ir kompensacija už specialių automobilių pritaikymą (rampa, automatinė transmisija, neįgaliųjų vairavimo įranga) — iki 4 000 eurų vienkartinė parama;
• Techninių pagalbos priemonių parama: vaikščiojimo lazdos, vežimėliai, ortozai, ortopediniai įklotai, klausos aparatai, akiniai — visos šios priemonės arba visiškai finansuojamos Valstybinės ligonių kasos, arba kompensuojama dalis išlaidų (paprastai 70-100 %);
• Vaistų kompensavimas: kompensuojamųjų vaistų sąrašas (PSDF kompensavimo lygiai) yra išplėstas asmenims su sunkia negalia — daugumai chroniškų ligų vaistai kompensuojami 90-100 %;
• Sveikatos priežiūros paslaugos: nemokamas privalomasis sveikatos draudimas per Valstybinę ligonių kasą; nemokamas ar lengvatinis specializuotų gydytojų ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas; nemokama odontologinė pagalba neįgaliems vaikams ir asmenims su sunkia negalia;
• Asistencinės paslaugos namuose: savivaldybės teikia nemokamas ar lengvatines asistencines paslaugas namuose — valgio gaminimas, asmens higiena, buto valymas, vaistų administravimas. Šios paslaugos plečiamos «Senjorų gerovė 2030» strategijos rėmuose, ir iki 2028 m. planuojama, kad jas teikti turės visose 60 savivaldybių.

Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė šeima, slauganti vyresnio amžiaus asmenį su sunkia negalia, per mėnesį gauna apie 1 200-1 800 eurų piniginės paramos (slaugos kompensacija + neįgalumo ar senatvės pensija + socialinė pašalpa, jei pajamos žemos + būsto kompensacija) plius nepiniginės paramos paketą (sveikatos paslaugos, asistencinės paslaugos, techninės pagalbos priemonės), kurio rinkos vertė siekia dar 800-1 200 eurų per mėnesį. Tai užtikrina, kad Lietuvoje namų slauga yra finansiškai tvari forma, leidžianti šeimoms rūpintis savo artimaisiais be ekonominio žlugimo.