Vienkartinė išmoka gimus vaikui

Vienkartinė išmoka vaikui (lietuviškai dažnai vadinama vienkartinė išmoka gimus vaikui) yra valstybės piniginė parama, kurią šeima gauna gimus naujagimiui arba įvaikinus vaiką. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin. 1994, Nr. 89-1706, su vėlesniais pakeitimais), o konkrečiai jo 6 straipsnis, kuris nustato šios išmokos pobūdį, dydį ir mokėjimo tvarką. Įstatymo paskutinė reikšminga redakcija įsigaliojo 2024 m. liepos 1 d., kai buvo padidintos bazinių socialinių išmokų (BSI) sumos ir patikslintos pajamų testavimo taisyklės kai kurioms susijusioms paramos formoms (vienkartinė išmoka vaikui pati savaime liko universali, be pajamų testo).

Pagal šį įstatymą, vienkartinė išmoka mokama kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, neatsižvelgiant į šeimos pajamas ar turtinę padėtį. Tai universali parama — pakanka įrodyti, kad vaikas gimė ir kad nors vienas iš tėvų (arba globėjas) yra Lietuvos Respublikos pilietis, EU/EEZ ar Šveicarijos pilietis su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, arba trečiosios šalies pilietis su leidimu nuolat gyventi Lietuvoje. Pasak Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gruodžio statistinio biuletenio, 2025 m. vienkartinę išmoką gavo 22 487 šeimos, o vidutinis administravimo laikas nuo prašymo iki išmokos atliko tik 12,4 darbo dienos — tai vienas geriausių rodiklių visame Pabaltijyje.

Išmoką administruoja Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) ir savivaldybės socialinės paramos skyriai. Vyriausioji koordinavimo institucija yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o praktinį administravimą vykdo Sodra ir savivaldybės. Išmoka finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o ne iš socialinio draudimo lėšų — todėl jos gavimui nereikia turėti socialinio draudimo stažo. 2026 m. valstybės biudžete vienkartinėms išmokoms vaikams numatyta apie 14,2 mln. eurų eilutė, kurią administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per savivaldybes.

Vienkartinė išmoka yra papildoma šeimos paramos forma, nepakeičianti kitų išmokų (motinystės pašalpa, tėvystės pašalpa, vaiko priežiūros išmoka, vaiko pinigai). Šeima gali pretenduoti į visas šias paramas vienu metu, atsižvelgiant į konkretaus įstatymo nuostatas. Svarbu pažymėti, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. galioja patikslintos taisyklės dėl išmokos sąveikos su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu — vienkartinė išmoka neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į būsto kompensaciją, todėl šeima gali ją gauti nepakenkdama kitoms vertinamoms paramos formoms.

Mokesčių požiūriu vienkartinė išmoka vaikui yra visiškai neapmokestinama — jai netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), nereikia jos deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinėje pajamų deklaracijoje, ir ji neįskaičiuojama vertinant pajamas dėl kitos paramos. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame valstybės socialinė parama įtraukta į neapmokestinamųjų pajamų sąrašą.

Vienkartinės išmokos vaikui dydis 2026 metais yra 11 bazinių socialinių išmokų (BSI). Kadangi BSI 2026 metais yra 55 eurai (ankstesniais metais 52 eurai), vienkartinė išmoka 2026 metais sudaro 605 eurus už kiekvieną gimusį ar įvaikintą vaiką. Įvaikinant kelis vaikus vienu metu, išmoka mokama už kiekvieną vaiką atskirai. BSI indeksavimo formulė susieta su Lietuvos minimalia mėnesine alga ir vidutiniu darbo užmokesčiu — būklės pakeitimai paprastai įsigalioja sausio 1 d., todėl 2027 m. sausio mėn. tikėtinas BSI padidinimas iki 57 eurų, o vienkartinė išmoka galėtų pasiekti 627 eurus.

Pagrindiniai mokėjimo principai:

• Vienkartinis pobūdis: išmoka mokama tik vieną kartą už kiekvieną vaiką, neatsižvelgiant į vėlesnius šeimos pakitimus (skyrybas, antrąją santuoką, naujus įvaikinimo procesus);
• Daugiavaikių šeimų papildoma parama: nuo trečiojo vaiko gimimo (arba įvaikinimo) yra papildoma vienkartinė parama — 4 BSI (220 eurų 2026 metais), kuri mokama drauge su pagrindine vienkartine išmoka. Tai reiškia, kad 3-čiasis vaikas atneša 825 eurus vienkartinės paramos. 4-ojo, 5-ojo ir tolesnio vaiko gimimas atneša papildomus 6 BSI (330 eurų), todėl 4-ojo vaiko šeima gauna 935 eurus;
• Dvynių, trynukų ir daugiavaikių gimimų: kiekvienam dvyniui mokama atskira pilna vienkartinė išmoka. Be to, daugiavaikiams gimimams (3 ir daugiau vaikų vienu metu) mokama papildoma 2 BSI dydžio parama už kiekvieną vaiką po pirmojo. Pavyzdys: trynukų šeima gauna 3 × 605 = 1 815 eurų pagrindinės išmokos + 2 × 110 = 220 eurų daugiavaikių gimimų papildomos paramos = 2 035 eurus;
• Negalią turintys vaikai: jeigu vaikas gimsta su sunkia įgimta negalia, šeima papildomai gauna 6 BSI dydžio paramą (330 eurų 2026 metais), tačiau šiai paramai reikia neįgalumo nustatymo dokumento iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Be to, vaikams su sunkia neįgalumo grupe yra papildoma vienkartinė parama 8 BSI (440 eurų) iš savivaldybės biudžeto pagal Vyriausybės 2023 m. nutarimą Nr. 1027.

Mokėjimo terminai labai svarbūs:

• Prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos (arba nuo įvaikinimo įsigaliojimo dienos). Praleidus šį terminą, teisė į išmoką prarandama, ir net ypatingais atvejais (liga, šeimos krizė, dokumentų vėlavimas) terminas pratęsimui nepriklauso — tai imperatyvus terminas, įtvirtintas įstatyme;
• Po prašymo pateikimo savivaldybė turi priimti sprendimą per 30 darbo dienų; nuo 2025 m. modernizacijos vidutinis sprendimo priėmimo laikas faktiškai sumažėjo iki 14 darbo dienų;
• Mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų po sprendimo priėmimo, į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN);
• Atsisakymo atveju savivaldybė turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis, ir pareiškėjas turi teisę apskųsti sprendimą per 1 mėnesį Administracinių ginčų komisijai, o po to — administraciniam teismui per 30 dienų.

Praktinis patarimas šeimoms: prašymą rekomenduojama pateikti per pirmąsias 4 savaites po vaiko gimimo — tuo metu Civilinės metrikacijos skyrius jau yra įregistravęs vaiką, banko IBAN aktyvus, ir mama dar gauna motinystės pašalpą, todėl administracinis krūvis minimalus. Statistika rodo, kad 78 % šeimų pateikia prašymą per pirmąsias 8 savaites, ir tik 2 % — per paskutinį 12-ąjį mėnesį prieš teisės pasibaigimą.

Lietuvos vienkartinės išmokos vaikui sistema apima ne tik biologinius tėvus, bet ir kitas šeimynines situacijas. Žemiau pateikiamas kiekvieno atvejo paaiškinimas su nuoroda į atitinkamą įstatymo nuostatą ir tipinį dokumentų rinkinį, kurį teks pateikti:

• Įvaikinimas (LR Civilinio kodekso 3.207-3.219 straipsniai): įvaikinę vaiką Lietuvos piliečiai arba EU/EEZ piliečiai su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje gauna pilną vienkartinę išmoką, jei vaikas iki įvaikinimo neturėjo Lietuvos pilietybės. Jeigu vaikas jau buvo Lietuvos pilietis ir ankstesni tėvai gavo vienkartinę išmoką, įvaikintojams ji nemokama. Tarptautinio įvaikinimo atveju (kai vaikas atvežamas iš trečiosios šalies pagal Hagos 1993 m. konvenciją) išmoka mokama tik tada, kai įvaikinimo procesas yra visiškai užbaigtas Lietuvos teisme ir vaikas yra įregistruotas Lietuvos gyventojų registre;
• Globa ir rūpyba: globėjai ir rūpintojai negauna vienkartinės išmokos — ji mokama tik biologiniams tėvams arba įvaikintojams. Tačiau globėjai gauna kitas paramos formas: globos išmoką (mokama Sodros, mėnesinė, dydis 2026 m. — nuo 152 eurų iki 240 eurų priklausomai nuo vaiko amžiaus), tikslines kompensacijas vaiko poreikiams (drabužiai, mokyklos priemonės) iš savivaldybės, ir vienkartinę įsikūrimo išmoką globos pradžioje — 6 BSI (330 eurų) iš savivaldybės biudžeto;
• Tėvystės pripažinimas po vaiko gimimo: jeigu tėvas pripažįsta vaiką tik vėliau (per teismo procesą arba tėvystės pripažinimo aktą), motina jau galėjo gauti vienkartinę išmoką. Tokiu atveju tėvui jokia papildoma vienkartinė parama nemokama — tai vienkartinis maksimumas vienam vaikui. Vis dėlto, jei motina dėl kokios nors priežasties vienkartinės išmokos negavo (pvz., praleidusi 12 mėnesių terminą), tėvas, vėliau pripažinęs tėvystę, gali pateikti prašymą, jeigu jis pats šio termino dar nepraleidęs nuo tėvystės pripažinimo akto įregistravimo;
• Vaiko gimimas Lietuvos ambasadoje ar konsulate užsienyje: jeigu Lietuvos pilietė pagimdo užsienio valstybėje (pvz., dirba Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje), bet vaikas vis dėlto registruojamas Lietuvos pilietybe per Lietuvos ambasadą, vienkartinė išmoka mokama, jeigu šeima išlaikė pagrindinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba ketina ją perkelti į Lietuvą per artimą laikotarpį. Praktikoje «išlaikyta gyvenamoji vieta» reiškia, kad bent vienas iš tėvų turi galiojantį Lietuvos deklaruotos gyvenamosios vietos įrašą, mokesčių rezidentas statusą Lietuvoje ir realią ekonominę veiklą Lietuvoje;
• Mirusio vaiko atvejis: jeigu vaikas mirė per kelias dienas ar savaites po gimimo, vienkartinė išmoka vis tiek mokama, jei kūdikis buvo gyvas iki gimimo registracijos. Tai svarbus paramos elementas šeimoms, kurios patyrė tragediją. Be vienkartinės išmokos, šeima taip pat gali pretenduoti į laidojimo pašalpą (8 BSI — 440 eurų 2026 m.) iš Sodros, ir į psichologinės pagalbos paramą per savivaldybės socialinės paramos skyrių;
• Pamesto vaiko ar atsisakymo nuo tėvystės atveju: jei vaikas paliktas gimdymo įstaigoje (pagal LR Civilinio kodekso 3.224 str.) ir paskirta valstybės globa, jokia šalis — nei biologinė motina (kurią galima atsekti), nei vėlesni globėjai — vienkartinės išmokos negauna, kol vaikas nėra įvaikintas. Įvaikinę vaiką globėjai gauna pilną 605 eurų vienkartinę išmoką pagal įvaikinimo taisykles;
• Mama vieniša su trečiuoju ar daugiau vaikų: vienišos motinos teisės į vienkartinę išmoką nesumažėja, o priešingai — padidėja, nes joms taikoma 4 BSI papildoma parama nuo trečiojo vaiko ir, atskiruose savivaldybėse, savivaldybinė vienišų mamų parama (papildomi 3-5 BSI iš savivaldybės biudžeto).

Visais šiais atvejais būtina turėti tinkamai įformintus dokumentus — tėvystės/motinystės įrodymą, vaiko gimimo liudijimą iš Civilinės metrikacijos skyriaus, ir, prireikus, teismo sprendimus dėl įvaikinimo ar pilietybės pripažinimo. Nuo 2025 m. liepos mėn. Civilinės metrikacijos skyriai siunčia gimimo registracijos pranešimus tiesiogiai į SPIS, todėl 90 % atvejų pareiškėjui nereikia gauti popierinio gimimo liudijimo — SPIS automatiškai patikrina vaiko duomenis Lietuvos gyventojų registre.

Lietuvos vienkartinė išmoka vaikui patenka į Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo sistemos taikymo sritį pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Tai reiškia, kad lietuviams, gyvenantiems ar dirbantiems kitose ES, EEZ valstybėse ir Šveicarijoje, taikomos specifinės taisyklės dėl vienkartinės išmokos mokėjimo. Nuo 2025 m. visiškai veikia EESSI 2.0 platforma (Electronic Exchange of Social Security Information), kurioje Sodra automatiškai keičiasi struktūrizuotais SED (Structured Electronic Document) pranešimais su 33 kitomis Europos socialinio draudimo institucijomis. Tai sumažino diferencialinės kompensacijos sprendimų laiką nuo buvusių 6-12 mėnesių iki 2-4 mėnesių.

Pagrindinės situacijos:

• Lietuvos piliečiai, dirbantys Lietuvoje, vaikas gimsta užsienyje (komandiruotė, atostogos): vienkartinė išmoka mokama Lietuvoje pagal įprastas taisykles, jeigu šeima išlaikė Lietuvos gyvenamąją vietą. Tokiu atveju užsienyje gimusio vaiko gimimo aktas turi būti perregistruotas Lietuvos Civilinės metrikacijos skyriuje per 1 mėnesį po grįžimo;
• Lietuvos piliečiai, dirbantys kitoje ES valstybėje, gyvenantys ten su vaiku: pirmiausia turėtų prašyti dirbančios šalies vienkartinės paramos (jei tokia egzistuoja toje šalyje). Pavyzdžiui, Vokietijoje yra Kindergeld, Olandijoje — Kinderbijslag, Prancūzijoje — Allocation de base PAJE (kuri apima pirmąją gimimo premiją), Airijoje — Maternity Benefit. Lietuva moka tik skirtumą, jei Lietuvos vienkartinė išmoka būtų didesnė, kas praktikoje yra retai (kitose ES valstybėse vienkartinės sumos ar mėnesinės išmokos paprastai didesnės). Vidutinė diferencialinė kompensacija lietuviams Vokietijoje 2025 m. sudarė tik 47 eurus;
• Mišrios šeimos: pavyzdžiui, lietuvis tėvas dirba Vokietijoje, lietuvė motina gyvena Lietuvoje su vaiku. Lietuva moka pilną vienkartinę išmoką, o Vokietija moka Kindergeld iki vaiko 18 m. amžiaus pagal Vokietijos taisykles. Diferencialinė kompensacija per EU EESSI 2.0 platformą paprastai sprendžiama per 3-6 mėnesius. Pagal koordinavimo reglamento 68 str. 2 d., dominuojanti yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė — jeigu vaikas su mama gyvena Lietuvoje, Lietuva yra pirmaujanti, o Vokietija — papildanti;
• Lietuvos diaspora trečiosiose valstybėse (JAV, Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje po Brexit): vienkartinė išmoka nemokama, jei vaikas nuolat gyvena už ES/EEZ ribų ir nėra Lietuvos gyvenamosios vietos. Išimtis — trumpalaikės komandiruotės (iki 6 mėnesių), kai šeima išlaiko Lietuvos gyvenamąją vietą. Su JK yra atskiras 2021 m. dvišalis socialinės apsaugos susitarimas, kuris išlaikė kai kuriuos koordinavimo elementus po Brexit, tačiau vienkartinės išmokos koordinavimas pagal jį nereglamentuotas.

Lietuvos piliečiai, grįžę iš užsienio su vaikais, gali prašyti vienkartinės išmokos retrospektyviai, jeigu vaikas dar nėra sulaukęs 12 mėnesių amžiaus ir buvo registruotas Lietuvos pilietybe iki 12 mėnesių. Prašymą pateikiant atgaline data, gali tekti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius Lietuvos gyvenamosios vietos atkūrimą: deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą iš seniūnijos, darbo sutarties kopiją, mokesčių rezidentų pažymėjimą iš VMI, banko sąskaitos išrašus, rodančius pajamas Lietuvoje.

Ukrainos piliečiams, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga pagal LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 7-1 straipsnį (Direktyvos 2001/55/EB perkėlimas), nuo 2024 m. spalio mėn. taikomos specialios palengvintos sąlygos: vienkartinė išmoka mokama jiems, jei vaikas gimė Lietuvoje arba jei jie su vaiku atvyko į Lietuvą per 90 dienų nuo gimimo užsienyje. Pagal 2025 m. statistikas, šios paramos pasinaudojo 1 482 Ukrainos šeimos.

Vienkartinės išmokos vaikui prašymas pateikiamas per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt arba per gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Nuo 2024 m. praktiškai visi prašymai pateikiami elektroniniu būdu, naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą arba banko prisijungimą (Swedbank, SEB, Luminor, Citadele, Šiaulių bankas, Medicinos bankas). 2025 m. statistika rodo, kad 96,8 % prašymų pateikti elektroniniu būdu, ir tik 3,2 % — popierine forma per savivaldybės socialinės paramos skyrių (paprastai senjorai arba šeimos be Smart-ID).

Prašymo pateikimo etapai:

1. Vaiko gimimo registracija Civilinės metrikacijos skyriuje (per 1 mėnesį nuo gimimo). Tai automatiškai sukuria vaiko įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Nuo 2025 m. liepos mėn. veikia naujasis «e-Gimimas» protokolas, pagal kurį ligoninė automatiškai siunčia gimimo pranešimą Civilinės metrikacijos skyriui, todėl tėvams nereikia atvykti į skyrių asmeniškai — pakanka per 1 mėnesį patvirtinti vaiko vardą per spis.lt arba e-paslaugos.lt;
2. Prisijungimas prie SPIS spis.lt naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Sistema palaiko ir EU eIDAS prisijungimą iš kitų valstybių (pvz., Lietuvos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, gali prisijungti naudodamas Vokietijos «Online-Ausweisfunktion»);
3. Prašymo formos pildymas: forma SP-1A «Prašymas dėl vienkartinės išmokos vaikui». SPIS automatiškai paima vaiko duomenis iš Gyventojų registro, IBAN duomenis iš banko, ir pareiškėjo asmens duomenis — rankiniu būdu reikia įvesti tik kelis papildomus laukus (pvz., kontaktinį telefoną, el. pašto adresą). Forma turi 14 laukų; iš jų 11 yra užpildomi automatiškai;
4. Elektroninių dokumentų prisegimas (jei būtina): paprastai nereikia, nes Registrų centras automatiškai patvirtina vaiko gimimą. Tačiau įvaikinimo atveju reikia įvaikinimo sprendimo skenuotos kopijos, o užsienyje gimusio vaiko atveju — konsulinio gimimo liudijimo. Sistema palaiko PDF, PDF/A, JPG ir PNG formatus iki 20 MB vieno failo dydžio;
5. Pateikimas: spustelėti «Pateikti prašymą». Sistema automatiškai siunčia prašymą gyvenamosios vietos savivaldybei pagal pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre;
6. Stebėjimas: SPIS rodo prašymo statusą realiu laiku (gauta → nagrinėjama → sprendimas priimtas → mokėjimas atliktas). Pareiškėjas el. paštu ir SMS žinute gauna pranešimus apie kiekvieną statuso pasikeitimą. Naujame mobiliajame «e.SPIS» aplikacijoje (išleistame 2025 m. lapkritį Android ir iOS platformose) galima sekti statusą realiu laiku per stumiamus pranešimus.

Atvirojo dokumentų sąrašo:

• Vaiko gimimo liudijimas (paprastai automatiškai per Registrų centrą);
• Pareiškėjo asmens dokumentas (paprastai automatiškai);
• Banko sąskaitos numeris (IBAN) lietuviškame ar EU banke (svarbu: SEPA sąskaita, ne tradicinis nesepa sąskaitos numeris);
• Įvaikinimo sprendimas (jei aktualu) — teismo sprendimo, įsigaliojusio per 30 dienų, pilną kopija;
• Užsienyje gimusio vaiko konsulinis liudijimas (jei aktualu) — iš Lietuvos ambasados ar konsulato užsienyje, su apostiliais ar legalizacijos žyma jeigu kilmės valstybė nėra Hagos konvencijos narė;
• Negalią patvirtinantis dokumentas (jei aktualu) — iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
• Užsienio kalbų dokumentų atveju — vertimas į lietuvių kalbą, atliktas Lietuvos prisaiktinto vertėjo (Notarinės kameros nario), pagal LR Notariato įstatymo 64 straipsnį.

Praktinė pastaba: per 2025 m. vyko gera SPIS sistemos modernizacija, ir nuo 2026 m. pradžios prašymo pateikimo procesas suprastėjo dar labiau. Vidutinis prašymo įvedimo laikas yra 5-10 minučių, o sprendimo priėmimo laikas — 14 darbo dienų (anksčiau 30 dienų). Tarp viso Pabaltijo Lietuva turi efektyviausią vienkartinės išmokos administravimo procesą — Latvijoje vidutinis laikas yra 23 darbo dienos, Estijoje — 18 darbo dienų.

Pagalbai gauti pareiškėjai gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (visi 60 Lietuvos savivaldybių turi nemokamas konsultacijas), arba į Sodros klientų aptarnavimo skyrių (informacinis telefonas 1883), arba į nemokamą valstybės teisinę pagalbą per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jei pajamos atitinka teisinės pagalbos kriterijus.

Naujagimio šeima Lietuvoje turi pretenduoti į kelias paramos formas, kurios papildo vienkartinę išmoką vaikui. Žemiau pateikiamas pagrindinių paramos formų sąrašas su trumpais paaiškinimais — visos jos yra nepriklausomos nuo vienkartinės išmokos ir gali būti gaunamos lygiagrečiai. Vidutinė lietuvė šeima per pirmuosius 2 vaiko metus iš valstybės paramos gauna apie 14 500 eurų (jei abu tėvai dirbo prieš gimimą), todėl strateginis paramos suplanavimas yra finansiškai reikšmingas:

• Motinystės pašalpa — Sodros išmoka motinai, kuri gauna prieš ir po gimdymo. 70 dienų prieš gimdymą + 56 dienos po gimdymo (sudėtinis gimdymas: 126 dienos). Dydis: 100 % vidutinio darbo užmokesčio, ne mažiau kaip 8,42 BSI per mėnesį, ne daugiau kaip 4 vidutinių darbo užmokesčių;
• Tėvystės pašalpa — Sodros išmoka tėvui, 30 kalendorinių dienų per pirmuosius 3 mėnesius nuo vaiko gimimo. Dydis: 77,58 % vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2025 m. liepos mėn. tėvystės pašalpa gali būti panaudota dalimis (pvz., 10 dienų iš karto po gimimo, 10 dienų po 1 mėnesio, 10 dienų po 2 mėnesių);
• Vaiko priežiūros išmoka — Sodros išmoka iki vaiko 2 metų amžiaus. Tėvai gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų: 77,58 % vidutinio darbo užmokesčio per pirmuosius 12 mėnesių ir 28,03 % per likusius 12 mėnesių, ARBA 54,31 % per visą 24 mėnesių laikotarpį. Pasirinkimas neatšaukiamas po pirmojo mokėjimo, todėl rekomenduojama atidžiai modeliuoti šeimos pajamas;
• Vaiko pinigai — Sodros mėnesinė universali parama vaikui iki 18 m. (jeigu mokosi — iki 22 m. arba 24 m. aukštajame moksle). Dydis 2026 m.: 80 eurų per mėnesį pirmiems dviem vaikams, 100 eurų nuo trečio vaiko, papildomi 50 eurų neįgaliems vaikams;
• Šeimos kortelė — daugiavaikių šeimų (3+ vaikai) bonusas: nuolaidos transporte (50 % autobusuose ir traukiniuose Lietuvos viduje, 30 % AB «Lietuvos geležinkeliai» tarptautiniuose maršrutuose), nemokamas įėjimas į muziejus ir koncertus, sumažintos kainos sporto ir laisvalaikio paslaugoms, ir nuolaidos partneriniuose komerciniuose tinkluose (Maxima, Iki, Norfa);
• Socialinė pašalpa — mažas pajamas turinčioms šeimoms (pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžių — t. y. apie 256,50 eurų per mėnesį 2026 m. asmeniui), papildomas mėnesinis užtikrinimas iki garantuotųjų pajamų lygio;
• Būsto šildymo kompensacija — mažas pajamas turinčios šeimos su vaikais yra prioritetinis tikslinis segmentas šildymo sezone (spalis-balandis). Kompensuojama dalis šildymo, karšto ir šalto vandens, ir šiukšlių rinkliavos kaštų, jeigu jie viršija 10 % šeimos pajamų;
• Mokinio nemokamas maitinimas — mokyklinio amžiaus vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų. Nuo 2024 m. rugsėjo nemokamas maitinimas užtikrinamas visiems priešmokyklinukams ir 1-2 klasių mokiniams nepriklausomai nuo pajamų, o aukštesnėms klasėms — pagal pajamų testą.

Be šių pagrindinių paramos formų, savivaldybės dar siūlo papildomas vietines paramas: nemokamą lopšelio-darželio vietą daugiavaikiams, paramą mokyklinėms reikmenims rugsėjo mėnesį (50-100 eurų vaikui), nemokamą sveikatos draudimą per Valstybinę ligonių kasą iki vaiko 18 m. amžiaus, vaikų laisvalaikio užimtumo kuponus (50-150 eurų per metus sporto, muzikos ar dailės būreliams) ir psichologinės pagalbos vaikams iš krizių šeimų programą.

Be valstybės paramos, šeimos taip pat gali pasinaudoti privačiomis ir nevyriausybinių organizacijų paramos formomis: VŠĮ «Gelbėkit vaikus» tikslinė parama (drabužiai, mokyklos priemonės), VŠĮ «Lietuvos Caritas» krizinė pagalba, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos šeimų programa, ir komercinių bankų motinystės bonusai (pvz., SEB 100 eurų bonusą sąskaitą atvėrusioms naujoms motinoms, Swedbank «Mažylis» sąskaitos paketą). Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė lietuviška šeima per pirmuosius vaiko gyvenimo metus gali gauti iki 18 000 eurų bendros piniginės ir nepiniginės paramos. Šio buklėtinio paramos modelio efektyvumas vertinamas tarp aukščiausių visoje Centrinės ir Rytų Europos regione pagal Eurostato 2025 m. metinę šeimų gerovės ataskaitą, kurioje Lietuva užima 7-ąją vietą tarp visų 27 ES valstybių narių pagal vaikų skurdo lygio mažinimą per valstybės paramą.

Praktinė pastaba transnacionalinėms šeimoms: pagal ES reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, šioje šalyje dirbantis darbuotojas ir jo išlaikomi šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą su piliečiais kreipiantis dėl šios išmokos. Kitose ES valstybėse narėse išduoti dokumentai — pavyzdžiui, Vokietijos gimimo liudijimas, Lenkijos santuokos liudijimas ar Lietuvos civilinės būklės akto kopija — turi būti priimti atsakingos institucijos lygiai su nacionaliniais dokumentais, esant reikalui po patvirtinto vertimo. Ne ES dokumentams taikoma Hagos apostilės konvencija.