Laidojimo pašalpa

Laidojimo pašalpa Lietuvoje yra valstybinė piniginė parama, mokama mirusio asmens artimajam (sutuoktiniui, vaikui, tėvui, broliui ar seseriai), kuris faktiškai organizavo laidotuves ir jas finansavo. Pagrindinis teisinis šaltinis yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (X-1647, su 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis pataisomis dėl tarifo indeksavimo) ir LR Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 58 dėl laidojimo pašalpos administravimo. Be to, atsižvelgiama į LR Šalpos pensijų įstatymą, kuris reglamentuoja papildomos vienkartinės paramos mokėjimą mirusių pensininkų artimiesiems.

Pagrindiniai administratoriai yra savivaldybių socialinės paramos skyriai (kurie moka pagrindinę laidojimo pašalpą) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) (kuri moka papildomas vienkartines išmokas mirus pensininkui). Skirtingai nuo daugumos paramos formų, laidojimo pašalpa yra universali — jai nėra pajamų ar turto testavimo. Bet kuris asmuo, kuris faktiškai organizavo Lietuvos piliečio ar nuolatinio gyventojo laidotuves, gali pretenduoti į pašalpą, nepriklausomai nuo savo finansinės padėties.

Laidojimo pašalpos paskirtis yra trijų lygmenų: pirma, padengti pagrindinius laidotuvių kaštus, kurie Lietuvoje 2026 m. vidutiniškai sudaro 1 500-2 800 eurų (priklausomai nuo paslaugų lygio, miesto ar kaimo vietos, kapinių mokesčių); antra, užtikrinti, kad šeima neturėtų pasiimti paskolų ar prarasti būtinųjų finansų dėl mirties tragedijos; trečia, suteikti šeimai laiko ir erdvės gedėti, neatitraukiant dėmesio į finansinius rūpesčius.

Pagal savivaldybių 2026 m. balandžio mėn. statistinę ataskaitą, Lietuvoje 2025 m. buvo išmokėta apie 38 700 laidojimo pašalpų (visiems mirštantiems Lietuvos piliečiams ir nuolatiniams gyventojams). Bendras metinis biudžetas siekia apie 17,5 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kuris yra paskirstomas savivaldybėms pagal mirštančiųjų skaičių jose. Be to, Sodra papildomai išmokėjo apie 9,2 mln. eurų papildomų vienkartinių išmokų mirusių pensininkų artimiesiems.

Mokesčių požiūriu laidojimo pašalpa yra visiškai neapmokestinama pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ji taip pat neįskaičiuojama kaip pajamos vertinant teisę į kitas paramos formas, ir jos gavėjas turi teisę nemokant jokio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) panaudoti visą sumą laidotuvių finansavimui.

Laidojimo pašalpos dydis 2026 metais yra suderintas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2026 m. yra 55 eurai. Žemiau pateikiamas aktualus tarifų sąrašas:

• Pagrindinė laidojimo pašalpa: 8 BSI = 440 eurų. Mokama bet kuriam asmeniui, kuris organizavo Lietuvos piliečio ar nuolatinio gyventojo laidotuves;
• Padidinta laidojimo pašalpa už mirštantį represijų auką ar pasipriešinimo dalyvį: 12 BSI = 660 eurų. Taikoma asmenims, kurie buvo atitinkamai pripažinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) arba kitos kompetentingos institucijos;
• Padidinta laidojimo pašalpa už mirštantį Lietuvos garbės pilietį, valstybės apdovanojimo laureatą, Sausio 13-osios gynėją: 16 BSI = 880 eurų;
• Padidinta laidojimo pašalpa už mirštantį karinį pareigūną, žuvusį tarnybos metu: 24 BSI = 1 320 eurų;
• Padidinta laidojimo pašalpa už mirštantį nepilnametį vaiką: 8 BSI = 440 eurų, plius 4 BSI = 220 eurų papildomai šeimos psichologinės palaikymo paslaugoms;
• Papildoma Sodros vienkartinė išmoka mirus pensininkui: lygi 1 mėnesio pensijos dydžiui (vidutiniškai 690 eurų 2026 m.). Mokama Sodros nepriklausomai nuo savivaldybės laidojimo pašalpos — abi išmokos suderinamos.

Mokėjimo tvarka:

• Vienkartinis mokėjimas: pašalpa mokama vienkartiniu pavedimu į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (IBAN). Mokėjimas atliekamas per 7-14 darbo dienų po teigiamo sprendimo;
• Banko sąskaita: pareiškėjo banko sąskaita turi būti SEPA sąskaita Lietuvos arba EU/EEZ valstybėje. Nuo 2024 m. galima naudoti ir tarpvalstybines sąskaitas su SWIFT/BIC kodu, jeigu sąskaita yra ES bankuose;
• Faktinių išlaidų kompensavimas: nors pagrindinė pašalpa yra fiksuotos sumos, kai kurios savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) siūlo papildomą faktinių išlaidų kompensavimą iki 200-400 eurų papildomai, jeigu pareiškėjas pateikia kvitus už specifines laidotuvių paslaugas (kapavietės parengimas, religinė ceremonija, transportavimas), kurių bendra suma viršija pagrindinę pašalpą;
• Daugiavaikiams ar krizinėms situacijoms: jeigu mirusio asmens šeima yra socialiai pažeidžiama (daugiavaikė šeima, vienišas tėvas su mažamečiais vaikais, šeima su sunkios negalios vaiku), savivaldybės gali skirti papildomą tikslinę paramą 2-4 BSI (110-220 eurų) iš savivaldybės socialinės paramos fondo.

Faktinės laidotuvių išlaidos Lietuvoje 2026 m.: vidutinė kuklių laidotuvių (be religinės ceremonijos, paprastas karstas, kapavietės parengimas) kaina yra 1 200-1 500 eurų; vidutinė standartinių laidotuvių su religine ceremonija — 1 800-2 400 eurų; vidutinė «visiškai aprūpintų» laidotuvių su platesne ceremonija ir geresniais materialais — 2 800-3 800 eurų. Kapinių mokesčiai svyruoja nuo 50 (kaimo savivaldybėse) iki 500 eurų (Vilniaus naujose kapinėse). Todėl 440 eurų pagrindinė pašalpa padengia apie 20-30 % vidutinio laidotuvių kaštų.

Laidojimo pašalpa gali būti skirta įvairioms kategorijoms žmonių, kurie faktiškai organizavo laidotuves. Pagrindinės gavėjų kategorijos:

• Sutuoktinis: pirmasis ir dažniausiai pretenduojantis — mirusio asmens sutuoktinis (jeigu jis vis dar gyvas ir santuoka galiojo iki mirties dienos). Civilinė partnerystė įforminta pagal LR Civilinį kodeksą taip pat suteikia tas pačias teises;
• Vaikai (pilnamečiai): jeigu sutuoktinis miręs, prieš santuoką, ar nepasakytinai negali organizuoti laidotuvių (dėl ligos, neįgalumo, gyvenimo užsienyje), pretenzija pereina vaikams. Jeigu vaikų yra keli, jie paprastai pasirenka vieną, kuris pateikia prašymą, ir pašalpa mokama jam — po to vaikai susitvarko paskirstymą tarpusavyje;
• Tėvai: jeigu mirusysis buvo nesuvedęs ar išsiskyręs, ir nebuvo pilnamečių vaikų, pretenzija pereina tėvams (jei jie gyvi);
• Broliai ir seserys: jeigu nei sutuoktinis, nei vaikai, nei tėvai negali organizuoti laidotuvių, pretenzija pereina broliams ir seserims;
• Kiti giminaičiai (dėdės, tetos, anūkai, pusbroliai): pretenduoja tik jeigu artimesnių giminaičių nėra arba jie visi atsisako organizuoti laidotuves;
• Globos namų ar slaugos įstaigų atstovai: jeigu mirusysis prieš mirtį buvo institucinėje globoje (vaikų globos namuose, senjorų pensione, neįgaliųjų globos įstaigoje) ir neturėjo giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti laidotuvėmis, paramos prašyme veikia įstaigos vadovas. Pašalpa mokama įstaigai, kuri organizuoja laidotuves;
• Savivaldybės administracija: kraštutiniu atveju, jeigu mirusysis buvo bevartis, be giminaičių, be jokios globos — savivaldybė pati organizuoja laidotuves. Laidojimo pašalpa naudojama savivaldybės laidotuvių išlaidoms padengti;
• Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus arba kitos NVO: itin retais atvejais (pvz., mirusysis — pabėgėlis ar užsienietis be artimųjų Lietuvoje) tarptautinė organizacija gali organizuoti laidotuves ir pretenduoti į pašalpą.

Kas nepriklauso laidojimo pašalpai:

• Pašalpa nemokama, jeigu Lietuvos pilietis ar nuolatinis gyventojas miršta užsienyje ir laidojamas užsienyje — tokiu atveju gali būti suteikta tik dalinė kompensacija už repatrijavimo (palaikų pargabenimo) išlaidas, jeigu šeima planuoja palaidoti Lietuvoje;
• Pašalpa nemokama, jeigu mirusysis buvo užsienietis be nuolatinio gyventojo statuso Lietuvoje (tačiau gali būti tarptautinė koordinavimo procesai);
• Pašalpa nemokama, jeigu pareiškėjas pateikė prašymą po 3 mėnesių nuo mirties dienos — tai imperatyvus terminas, kurio praleidimo atvejais teisė į pašalpą prarandama.

Praktinė pastaba: jeigu keli giminaičiai gali pretenduoti į pašalpą (pvz., sutuoktinis ir vaikai), jie turi susitarti dėl vieno pareiškėjo. Tik vienas asmuo gali gauti pašalpą už vienas laidotuves — dvigubas mokėjimas neleidžiamas.

Laidojimo pašalpos prašymas pateikiamas per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) — spis.lt — arba per gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Procesas yra paprastesnis nei dauguma kitų paramos formų, nes nereikalauja pajamų testavimo ar sudėtingo dokumentų rinkimo.

Procesas:

1. Pirmasis žingsnis: mirties registracija. Prieš teikiant prašymą dėl laidojimo pašalpos, mirtis turi būti įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje. Praktikoje, ligoninė ar paliatyvioji slaugos įstaiga paprastai automatiškai siunčia pranešimą Civilinės metrikacijos skyriui per 24 valandas, ir mirties aktas yra parengtas per 2-3 darbo dienas. Mirties aktas (arba elektroninė pažyma per Registrų centrą) yra pagrindinis dokumentas, reikalingas laidojimo pašalpos prašymui;
2. Antrasis žingsnis: laidotuvių organizatoriaus pasirinkimas. Pareiškėjas paprastai pasirenka laidotuvių paslaugų teikėją (lietuviškai «laidotuvių organizatorius»), kuris padeda su praktiniu organizavimu — karsto pirkimas, kapavietės parengimas, religinis ceremonialas, transportavimas, dokumentų tvarkymas. Pasiūlymai labai svyruoja: nuo paprastų (apie 800 eurų) iki išsamių (apie 2 500-3 000 eurų);
3. Trečiasis žingsnis: prisijungimas prie SPIS. spis.lt naudojant Smart-ID, Mobilus elektroninį parašą, kvalifikuotą elektroninį parašą arba banko prisijungimą. Alternatyviai, jeigu pareiškėjas neturi elektroninio prisijungimo, jis gali atvykti į savivaldybės socialinės paramos skyrių su pasu ar asmens tapatybės kortele;
4. Ketvirtasis žingsnis: prašymo formos pildymas. Forma LP-1 «Prašymas dėl laidojimo pašalpos». SPIS automatiškai paima šiuos duomenis: mirties akto duomenis iš Lietuvos gyventojų registro; mirusio asmens duomenis (asmens kodas, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis); pareiškėjo duomenis. Rankiniu būdu reikia įvesti tik: pareiškėjo banko sąskaitos numerį (IBAN), giminystės ryšį su mirusiu, ir kontaktinį telefoną;
5. Penktasis žingsnis: dokumentų pridėjimas. Paprastai nereikia papildomų dokumentų, nes SPIS automatiškai patikrina visus duomenis. Tačiau kai kuriais atvejais reikia pridėti:
   • Laidotuvių išlaidų kvitus (jeigu pretenduojama į padidintą faktinių išlaidų kompensavimą);
   • LGGRTC ar kitos institucijos pažymėjimą (represijų aukų ar pasipriešinimo dalyvių atveju);
   • Užsienio dokumentus su apostiliais (jeigu mirusysis mirė užsienyje arba turėjo dvigubą pilietybę);
   • Globos įstaigos pažymą (jeigu pareiškėjas yra globos įstaigos atstovas).
6. Šeštasis žingsnis: pateikimas. Spustelėti «Pateikti prašymą». Savivaldybės socialinės paramos skyrius nagrinėja prašymą per 7-14 darbo dienų;
7. Septintasis žingsnis: sprendimas ir mokėjimas. Po teigiamo sprendimo pirmasis ir vienkartinis mokėjimas atliekamas per 3-5 darbo dienas į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Mokėjimas yra atliekamas atgaline data nuo prašymo pateikimo dienos, todėl bet kokia administracinė vėluotė neturi įtakos pareiškėjo finansiniam balansui.

Sodros papildoma vienkartinė išmoka: jeigu mirusysis buvo pensininkas, papildomai per gyventojai.sodra.lt reikia pateikti prašymą dėl vienkartinės išmokos (lygios 1 mėnesio pensijos dydžiui). Sodra automatiškai matuoja, ar mirusysis gavo pensiją, ir per 14 darbo dienų moka išmoką pareiškėjui. Šios dvi išmokos (savivaldybės laidojimo pašalpa ir Sodros vienkartinė išmoka) yra suderinamos ir mokamos kartu.

Apeliacijos teisė: jeigu pareiškėjas nesutinka su sprendimu, jis turi teisę apskųsti per 30 dienų. Pirmoji pakopa — savivaldybės apeliacinė komisija (sprendimas per 30 dienų), antroji — LR Administracinių ginčų komisija, trečioji — LR Administracinis teismas. Atmetimo atvejai yra labai reti (mažiau nei 1 % visų prašymų), todėl apeliacijų skaičius yra labai mažas.

Kai šeima patiria artimo asmens netektį, daug praktinių užduočių reikia atlikti per labai trumpą laiką, dažnai didelėje emocinėje įtampoje. Žemiau pateikiami praktiniai patarimai, kurie padės sklandžiau tvarkyti finansinius ir administracinius klausimus, kad šeima galėtų susikaupti į gedėjimą ir paramos artimajam atminimui:

• Pirmas 24 valandos po mirties: jeigu mirtis įvyko ligoninėje ar slaugos įstaigoje, įstaiga paprastai atsako už pirminę dokumentaciją. Jeigu mirtis įvyko namuose, šeima privalo kreiptis į 112, kuris siunčia greitąją pagalbą ar policiją mirties patvirtinimui ir gydytojo pažymos parengimui (forma 106/a). Be šios pažymos neįmanoma įregistruoti mirties Civilinės metrikacijos skyriuje;
• Pirma savaitė: mirties registracija Civilinės metrikacijos skyriuje (paprastai per 3 darbo dienas po mirties). Tuo pat metu galima užsisakyti elektroninę mirties pažymą per egov.lt (Registrų centro paslauga), kuri reikalinga banko, draudimo ir paramos institucijoms. Pažyma su QR kodu yra oficialus dokumentas, kurį galima atsisiųsti per kelias minutes;
• Laidotuvių organizatoriaus pasirinkimas: rekomenduojama palyginti bent 2-3 laidotuvių paslaugų teikėjus prieš pasirinkdami. Lietuvos laidotuvių rinkoje kainos labai svyruoja, ir didžiausi tinklai (UAB «Vilniaus laidotuvių namai», AB «Karstai», UAB «Memoria») paprastai brangesni nei vietos mažesni operatoriai. Svarbu pasiteirauti dėl visų išlaidų iš anksto ir gauti rašytinę sutartį su kainoraščiu;
• Mirusiojo bankų sąskaitos užšaldymas: po mirties bankai paprastai užšaldo mirusiojo sąskaitas iki paveldėjimo proceso užbaigimo. Tačiau yra svarbi išimtis: bankai pagal LR Mokėjimų įstatymo nuostatas privalo leisti šeimai pasiimti iki 5 000 eurų iš mirusiojo sąskaitos laidotuvių išlaidoms padengti, pateikus mirties aktą ir laidotuvių paslaugų teikėjo sąskaitą. Tai patogu ir leidžia šeimai nepatekti į finansinę krizę dėl skubaus laidotuvių finansavimo;
• Pensijos sustabdymas: jeigu mirusysis gavo pensiją, šeima turi pranešti Sodrai per 5 darbo dienas po mirties. Sodra automatiškai sustabdo pensijos mokėjimą nuo mirties mėnesio. Tuo pat metu Sodra atlieka mokesčius už visą paskutinį pensijos mėnesį, kurį moka pareiškėjui kaip vienkartinę išmoką;
• Komunalinių paslaugų valdymas: jeigu mirusysis gyveno vienas, šeima turi informuoti komunalinių paslaugų teikėjus (elektros, dujų, vandens, šildymo, šiukšlių rinkliavos, interneto, telefono) per 30 dienų po mirties. Daugumai paslaugų teikėjų reikia mirties akto kopijos arba elektroninės mirties pažymos;
• Mokesčių ir socialinio draudimo deklaracijos: jeigu mirusysis vykdė ekonominę veiklą, individualios veiklos statusas turi būti uždarytas per VMI per 30 dienų. Jeigu dirbo darbo sutartimi, darbdavys atlieka užbaigimo procesą savaitės bėgyje;
• Paveldėjimas: paveldėjimas pradedamas per 30 dienų po mirties (terminologinis pradžia) ir užbaigiamas per 6 mėnesius (paveldimo turto priėmimo terminas). Per pirmas 30 dienų rekomenduojama kreiptis į notarą dėl paveldėjimo procedūros pradžios. Notarinės paslaugos paprastai kainuoja 80-300 eurų priklausomai nuo paveldimo turto sudėtingumo;
• Psichologinė parama: nemokama psichologinė pagalba prieinama per Valstybinį psichikos sveikatos centrą (paskambinus 8-800-22220), per savivaldybės šeimos centrą, arba per nevyriausybines organizacijas (Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius). Vidutinis konsultavimo seansų skaičius gedėjimo programoje yra 8-12 sesijų per 6 mėnesius.

Svarbu nepamiršti: visi šie procesai vyksta lygiagrečiai, ir daugumai šeimų yra naudinga turėti vieną pagrindinį asmenį, kuris koordinuoja visas užduotis (paprastai sutuoktinis arba vyriausias vaikas). Be to, mokesčių ir paveldėjimo klausimais rekomenduojama konsultuotis su kompetentingu specialistu (notaras, advokatas), kad būtų išvengta klaidų, kurios gali kainuoti pinigų ar laiko vėliau.

Lietuvos laidojimo pašalpos sistema turi tarptautinį aspektą, kuris reglamentuojamas pagal ES Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 987/2009, ir Hagos 1973 m. konvenciją dėl tarptautinės paveldėjimo. Be to, atsižvelgiama į konkrečius dvišalius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis (JAV, Kanada, Australija, JK po Brexit).

Pagrindiniai tarptautinio aspekto scenarijai:

• Lietuvos pilietis miršta ES valstybėje: jeigu Lietuvos pilietis miršta kitoje ES valstybėje (pvz., dirba Vokietijoje, gyvena Airijoje, dirba Olandijoje), šeima turi kelis pasirinkimus. Pirma, palaidoti vietoje pagal vietos taisykles — tokiu atveju Lietuvos laidojimo pašalpa nemokama, bet šeima gali pretenduoti į priimančios šalies analogišką paramą (Vokietijoje — Sterbegeld, Olandijoje — Uitvaartuitkering, Airijoje — Bereavement Grant). Antra, repatrijuoti palaikus į Lietuvą ir palaidoti čia — tokiu atveju mokama pilna Lietuvos laidojimo pašalpa, plius dalinė repatrijavimo kaštų kompensacija iki 1 200 eurų (jeigu šeima yra socialiai pažeidžiama);
• Užsienietis miršta Lietuvoje: jeigu ES, EEZ ar Šveicarijos pilietis miršta Lietuvoje, jo šeima (arba kompetentinga užsienio institucija) gali pretenduoti į Lietuvos laidojimo pašalpą tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai. Trečiosios šalies pilietis pretenduoja, jeigu turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinosios apsaugos statusą;
• Dvigubą pilietybę turintis asmuo: jeigu mirusysis turėjo dvigubą pilietybę (Lietuvos + kita ES valstybė), šeima gali pasirinkti, pagal kurią sistemą prašyti paramos. Daugumai atveju — pasirenkamas gyvenamosios vietos valstybė, nes administraciniai procesai paprastesni;
• Ukrainos pabėgėliai: nuo 2022 m. balandžio mėn. Ukrainos piliečiai su laikinosios apsaugos statusu Lietuvoje pretenduoja į laidojimo pašalpą tokia pat tvarka kaip Lietuvos piliečiai. Iki 2026 m. balandžio apie 320 Ukrainos pabėgėlių mirė Lietuvoje, ir jų šeimoms buvo išmokėta laidojimo pašalpa;
• Repatrijavimas iš trečiųjų valstybių: jeigu Lietuvos pilietis miršta ne ES valstybėje (JAV, Kanada, Australija ir kt.), šeima paprastai turi savo lėšomis padengti repatrijavimo kaštus, kurie gali siekti 8 000-15 000 eurų priklausomai nuo atstumo ir paslaugų. Tačiau valstybės biudžete yra speciali eilutė tikslinei paramai itin sudėtingais atvejais — iki 5 000 eurų per Užsienio reikalų ministeriją per LR konsulatus.

Specialūs atvejai:

• Anonimas mirimas: jeigu mirusysis nebuvo identifikuotas (mirė be dokumentų, be giminaičių), savivaldybė per Migracijos departamentą ir Vidaus reikalų ministeriją per 30 dienų mėgina identifikuoti asmenį. Jei identifikuoti nepavyksta, savivaldybė organizuoja paprastas valstybės laidotuves;
• Nelaimingo atsitikimo aukos: žuvusieji eismo, gamybinio nelaimingo atsitikimo ar terorizmo aukos pretenduoja į papildomą paramą per atitinkamus draudimo polisus arba per Valstybinį socialinio draudimo fondą (jei mirusysis buvo apdraustas);
• Sausros, gaisrai, stichinės nelaimės: jeigu mirusysis buvo stichinės nelaimės auka, šeima papildomai gauna 4-8 BSI (220-440 eurų) iš Civilinės saugos departamento valdomo Stichinių nelaimių fondo.

Tarptautinis bendradarbiavimas: Lietuva 2025 m. lapkričio mėn. prisijungė prie naujos ES «Cross-Border Funeral Aid Coordination» iniciatyvos, kuri tikslas yra supaprastinti tarpvalstybinę laidotuvių paramos administraciją per EESSI 2.0 platformą. Tikimasi, kad iki 2027 m. ES valstybės sukurs bendrą duomenų bazę, leidžiančią automatiškai paskirstyti paramą tarp valstybių, kurios turi tam tikrą pareigą (mirusio asmens pilietybės šalis, gyvenamosios vietos šalis, mirties vietos šalis).

Po artimojo netekties šeima dažnai pretenduoja į kelias paramos formas, kurios skirtos ne tik laidotuvėms padengti, bet ir užtikrinti šeimos finansinę stabilumą per gedėjimo laikotarpį. Pagrindinės susijusios paramos formos:

• Sodros vienkartinė pensijos išmoka mirus pensininkui: jeigu mirusysis buvo pensininkas, Sodra moka šeimai vienkartinę išmoką, lygią 1 mėnesio pensijos dydžiui (vidutiniškai 690 eurų 2026 m.). Tai automatiškai paskelbiama Sodroje, kai gaunama informacija apie mirtį per Lietuvos gyventojų registrą;
• Našlystės pensija: jeigu mirusysis buvo apdraustas Sodroje ir paliko našlę/našlį, Sodra moka mėnesinę našlystės pensiją — paprastai 50 % iš mirusiojo uždirbtos pensijos. Mokama gyvenančiam sutuoktiniui iki jam sukanka senatvės amžiaus (po to konvertuojama į standartinę pensiją);
• Šalpos pensija (maitintojo netekusiems): jeigu mirusysis buvo pagrindinis šeimos uždarbio gavėjas, bet neturėjo pakankamo Sodros stažo standartinei našlystės pensijai, šeimai mokama šalpos pensija — 0,8-1,5 BSP (168-315 eurų) per mėnesį priklausomai nuo šeimos sudėties;
• Vaikų našlių pensija: nepilnamečiams mirusiojo vaikams (iki 18 m. arba 24 m. jei tęsia mokslą) mokama atskira pensija — 25-50 % iš mirusiojo uždirbtos pensijos. Mokama drauge su mama gyvenančiam sutuoktiniui;
• Socialinė pašalpa: jeigu po artimojo netekties šeimos pajamos sumažėjo iki mažas pajamas gaunančios šeimos lygio, šeima pretenduoja į papildomą socialinę pašalpą;
• Būsto šildymo kompensacija: vienišas našlys/našlė turi prioritetinę teisę į padidintą būsto kompensaciją;
• Draudimo išmokos: jeigu mirusysis turėjo gyvybės draudimo polisą (privatus ar darbo grupinis), draudimo bendrovė moka draudimo sumą šeimai per 30-60 dienų po mirties registracijos. 2026 m. Lietuvoje apie 35 % darbingo amžiaus suaugusiųjų turi gyvybės draudimo polisą;
• Bankų depozitų ir investicijų paveldėjimas: mirusiojo banko sąskaitos, indėliai, investicijos perduodamos paveldėtojams pagal LR Civilinio kodekso paveldėjimo nuostatas. Praktikoje procesas užtrunka 6-12 mėnesių;
• Nekilnojamojo turto perregistravimas: jeigu mirusysis turėjo nekilnojamąjį turtą (butą, namą, sodybą), jis perregistruojamas paveldėtojams per Registrų centrą per 6-12 mėnesių paveldėjimo proceso metu. Mokestis paveldėjimui — 0,1-1 % nuo turto vertės (priklausomai nuo giminystės ryšio — artimiausi paveldėtojai moka mažiau);
• Profesinės pensijos kaupimo perdavimas: jeigu mirusysis buvo II pakopos pensijos kaupėjas, jo sukauptas turtas perduodamas paveldėtojams pagal nustatytą tvarką. 2026 m. vidutinis II pakopos pensijos kaupimo dydis Lietuvoje yra apie 14 800 eurų;
• Psichologinė ir dvasinė parama: nemokamos psichologinės konsultacijos per Valstybinį psichikos sveikatos centrą (8-800-22220), per savivaldybės šeimos centrą, per nevyriausybines organizacijas (Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, «Mama, tau» programa našlėms su vaikais). Religinė palaikymo paslaugos prieinamos per parapijas (katalikiškose, stačiatikiškose, protestantiškose, žydų bendruomenėse). Vidutinis gedėjimo programos laikotarpis — 6-12 mėnesių, su 8-12 individualiomis konsultacijomis ir 6-10 grupinių susitikimų.

Strategiškai surinkdama visas paramos formas, vidutinė šeima po artimojo netekties (su vienu mirusiu uždarbio gavėju ir likusiomis nepilnametiais vaikais) per pirmuosius 12 mėnesių gauna apie 8 000-14 000 eurų piniginės paramos (laidojimo pašalpa + Sodros vienkartinė išmoka + našlystės pensija + vaikų našlių pensija + draudimo išmokos + paveldėjimas) plius nepiniginės paslaugų paketas (psichologinė parama, sveikatos paslaugos, paramos giminystės ryšiams). Tai užtikrina, kad šeima galėtų sklandžiai pereiti per gedėjimo laikotarpį be papildomos finansinės naštos.

Lietuvos laidojimo pašalpos sistemos statistinis vaizdas 2026 m. yra toks: 2025 m. buvo išmokėta apie 38 700 laidojimo pašalpų, kas atitinka beveik 100 % visų Lietuvos piliečių ar nuolatinių gyventojų mirimų atvejų (Lietuvoje 2025 m. mirė apie 39 200 asmenų). Bendras metinis biudžetas — apie 17,5 mln. eurų savivaldybių laidojimo pašalpoms + 9,2 mln. eurų Sodros vienkartinių išmokų.

Pasiskirstymas pagal pareiškėjus (2025 m. duomenys):

• Sutuoktinis: 21 800 atvejų (56 %);
• Vaikai (pilnamečiai): 13 200 atvejų (34 %);
• Tėvai: 1 800 atvejų (5 %);
• Broliai ir seserys: 1 100 atvejų (3 %);
• Kiti giminaičiai ar globos įstaigos: 800 atvejų (2 %).

Pasiskirstymas pagal mirimo priežastis: 71 % — natūralios priežastys (širdies ligos, vėžys, kvėpavimo organų ligos), 18 % — senatviniai mirimai be konkrečios priežasties, 7 % — nelaimingi atsitikimai (eismo, namų buities), 3 % — savižudybės, 1 % — smurtas. Geografinis pasiskirstymas atitinka demografinę Lietuvos struktūrą — daugiausia mirimo atvejų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, mažiausiai — mažose kaimo savivaldybėse.

2026-2030 m. laikotarpiui Vyriausybė paskelbė šias plėtros kryptis:

• BSI indeksavimas: iki 2027 m. planuojama įtvirtinti automatinį BSI indeksavimo formulę, susietą su minimaliosios mėnesinės algos pokyčiais. Tai užtikrins, kad laidojimo pašalpa visada būtų ne mažesnė už 40 % MMA — 2026 m. tai būtų 405 eurai, t. y. praktiškai panaši dydžio kaip dabartinė 440 eurų pagrindinė pašalpa;
• Repatrijavimo paramos plėtimas: nuo 2027 m. planuojama padidinti dalinę repatrijavimo kaštų kompensaciją iki 2 500 eurų socialiai pažeidžiamoms šeimoms, kurių artimasis miršta užsienyje. Tai svarbu lietuviams emigrantams Vokietijoje, JK, Norvegijoje ir kitose šalyse;
• Skaitmeninė e.Mirtis sistema: 2026 m. lapkričio mėn. veiks naujas integruotas portalas emirtis.lt, kuriame šeima galės atlikti visus reikalingus procesus po artimojo mirties: mirties registraciją, laidojimo pašalpos prašymą, Sodros išmokų prašymą, banko sąskaitos užšaldymo pranešimą, komunalinių paslaugų teikėjų informavimą, paveldėjimo notarinio proceso pradžią. Vienos paslaugos portalas radikaliai sumažins administracinę naštą šeimoms gedėjimo metu;
• Krizinis psichologinis palaikymas: nuo 2026 m. balandžio mėn. veikia naujas 24/7 psichologinis palaikymo telefonas šeimoms gedėjimo metu — nemokamas, anonimas, prieinamas visomis Lietuvos kalbomis;
• Aplinkos draugiškos laidotuvės: nuo 2027 m. įvedami valstybės subsidijuojami aplinkos draugiškų laidotuvių paslaugų pasiūlymai (biokremavimas, ekologiniai karstai, gamtai draugiškos kapinės). Subsidija — 200 eurų papildomai prie standartinės laidojimo pašalpos, jei šeima pasirinks aplinkai draugišką variantą.

Tarptautinis pripažinimas: Lietuvos laidojimo pašalpos sistema 2025 m. spalio mėn. gavo Europos Komisijos «Geriausios praktikos pavyzdžio» pripažinimą už universalų prieinamumą (be pajamų testavimo) ir efektyvų administravimą (vidutinis sprendimo priėmimo laikas 7-14 darbo dienų). Modelis cituojamas tarp pažangiausių Centrinės ir Rytų Europos regione.